Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 04 17

Medininkų žudynėmis įtariamas K.Michailovas ketina kandidatuoti į EP (atnaujinta 17.14 val.)

Medininkų žudynėmis kaltinamas Konstantinas Michailovas ketina dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose pagal Latvijoje registruotos partijos sąrašą, penktadienį patvirtino jo advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Konstantinas Michailovas - vienintelis suimtasis Medininkų žudynių byloje.
Konstantinas Michailovas – vienintelis suimtasis Medininkų žudynių byloje. / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

„Galiu patvirtinti, kad, mano žiniomis, jis yra įtrauktas į kandidatų sąrašą“, – BNS sakė A.Marcinkevičius.

K.Michailovas įtrauktas į prorusiškos partijos „Za rodinu!“ sąrašą.

Pagal Lietuvos įstatymus kandidatas rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS penktadienį sakė, kad klausimą dėl neliečiamybės ir registravimo turėtų spręsti Latvijos atsakingi pareigūnai, ir tai – ne Lietuvos VRK reikalas.

Advokatas A.Marcinkevičius nebuvo linkęs komentuoti, kokių teisinių pasekmių sukeltų K.Michailovo kandidatavimas, bet teigė, kad „keliami klausimai (dėl neliečiamybės – BNS) yra visuotinai pripažinti, o kaip spręs pareigūnai, yra jų reikalas“.

K.Michailovas įtrauktas į prorusiškos partijos „Za rodinu!“ sąrašą.

Generalinės prokuratūros atstovai teigia kol kas negavę jokio dokumento dėl neliečiamybės ar kandidato registracijos.

„Mes jokio dokumento negavome, todėl negalime komentuoti“, – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunko žodžius BNS perdavė prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad teismui jau perduotas kaltinamasis aktas, kuriame K.Michailovas kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 m. liepos 31 d.

Bylą sudaro 40 tomų, t. y. apie 16 tūkst. puslapių.

Latvijos pilietis K.Michailovas ilgą laiką buvo vienintelis pasiekiamas tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti oficialūs įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje. Tačiau balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai yra pateikti ir Rusijoje sulaikytam Aleksandrui Ryžovui.

Medininkų byloje pagrindiniai įtariamieji yra OMON smogikai.

Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – taip pat buvusių omonininkų – būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.

Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.

Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.

Papildyta 17.14 val. Latvijos centrinės rinkimų komisijos vadovas Arnis Cimdaras BNS teigė, kad kandidatų sąrašuose yra asmuo vardu ir pavarde Konstantinas Michailovas, bet pareigūnas teigė negalįs patvirtinti, jog tai tikrai tas pats asmuo, kuris laikomas suimtas Lietuvoje.

Pasak A.Cimdaro, artimiausiu metu bus pradėti tikrinti kandidatų sąrašai. „Kad kandidatas yra suimtas, bet nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, neatima iš jo teisės dalyvauti EP rinkimuose", – sakė A.Cimdaras.

Pasak Latvijos pareigūno, kandidatai EP rinkimuose pagal Latvijos įstatymus teisinės neliečiamybės neįgyja.

EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas Rolandas Pyragis BNS sakė, kad Europos Parlamento nariai gauna teisinę neliečiamybę, kurią gali panaikinti tik pats EP.

„EP nariai gauna asmens neliečiamybę, ją atšaukti gali tik EP. Su prašymu dėl to turi kreiptis kompetentinga valstybės narės institucija", – teigė R.Pyragis. Anot jo, tokie atvejai EP yra gana dažni.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius