Vilniaus miesto valdžia kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama leisti sustabdyti 400 tūkst. Lt kainuojantį stebėjimo kamerų transliavimo sistemos pirkimą. Prašymas motyvuojamas lėšų stygiumi – esą miesto saugumui skirtų lėšų neužteks ne tik saugumo priemonių plėtrai, bet ir vargiai pakaks prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Šiemet buvo planuojamą miestą stebinčių kamerų būrį papildyti 11 naujų elektroninių akių. Jos turėjo išdygti miesto centre – Gedimino prospekto ir A.Goštauto gatvių sankryžoje, Sodų gatvėje, T.Vrublevskio – L.Stuokos-Gucevičiaus gatvių sankryžoje.
„Reikia taupyti visur, kur įmanoma. Galbūt yra tokių kamerų, kurios stovi netikslingose vietose, jas būtų galima perkelti, kai kurias kameras galbūt galima pakeisti muliažais“, – aiškino vicemeras Vidmantas Martikonis.
Konkretūs sprendimai, kiek kamerų mieste gali būti panaikinta ar perskirstyta, turėtų paaiškėti kitą savaitę.
Šiemet buvo planuojamą miestą stebinčių kamerų būrį papildyti 11 naujų elektroninių akių. Jos turėjo išdygti miesto centre – Gedimino prospekto ir A.Goštauto gatvių sankryžoje, Sodų gatvėje, T.Vrublevskio – L.Stuokos-Gucevičiaus gatvių sankryžoje.
„Dėl sprendimo sustabdyti miesto stebėjimo sistemos plėtrą nukentės miesto saugumas“, – tokius savivaldybės žingsnius komentavo miesto stebėjimo sistemą prižiūrinčios įmonės „Fima“ rinkodaros vadovė Jurgita Bukauskaitė.
Pjauna šaką
Šiuo metu miestą stebi maždaug 95 kameros. Per metus jomis užfiksuojama apie 7 tūkst. įvairių pažeidimų. Apie 40 proc. policijos skiriamų sumokėtų baudų ir kitų administracinių nuobaudų keliauja į sostinės biudžetą
„Iš to savivaldybės biudžetas gauna naudą – už užfiksuotus pažeidimus mokamos baudos. Stabdant kamerų programos plėtrą, rizikuojama žmonių saugumu. Čia tikrai negalima taupyti“, – sakė savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotas Rimantas Ramanauskas.
„Stebėjimo kameros yra naudojamos visame pasaulyje ir jų efektyvumas yra patikrintas. Jei miesto valdžia stabdo programų plėtrą, tai yra jų apsisprendimas“, – tikino savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Svarbu ne priemonės
Psichologai tikina, kad žmogaus saugumo jausmas susiformuoja dar vaikystėje ir priklauso nuo daugelio veiksnių. „Žinojimas, kad kažkas stebi situaciją, gal ir gali pridėti saugumo, tačiau kiekvieną, kaip pilietį, labiau turėtų jaudinti rezultatas. Mums neturėtų rūpėti, kaip užtikrinamas saugumas – naudojant kameras ar kitas priemones“, – „15min“ yra sakęs psichologas Gediminas Navaitis. Pasak specialisto, jei tvarkdariai mano, kad „plataus masto“ stebėjimas užtikrina saugumą, reikėtų kliautis jų nuomone.
