Pasaulio sveikatos ir Jungtinių Tautų organizacijų tikslas – dar kartą paskatinti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas visame pasaulyje atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį į kelių eismo įvykius, jų pasekmes bei su jomis susijusias išlaidomis. Taip pat raginama imtis priemonių, kurios padėtų išvengti šių nelaimių. Ši diena minima siekiant įamžinti kelių eismo žuvusiųjų įvykiuose atminimą bei užjausti jų giminaičius, kuriems po artimųjų netekties tenka susidoroti su sunkiomis pasekmėmis.
Pasaulyje kasmet eismo įvykiuose žūsta 1,3 milijono žmonių ir dar 50 milijonų yra traumuojami ar tampa neįgalūs. Kelių eismo įvykiai – viena dažniausių mirties priežasčių tarp jaunų 10−24 metų amžius žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2020 m. kelių eismo aukų skaičius gali padidėti iki 1,9 mln.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2020 m. kelių eismo aukų skaičius gali padidėti iki 1,9 mln.
Išsivysčiusiose šalyse traumos yra 3-čia pagal dažnumą mirties priežastis. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko gerokai (60 proc.) sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Didžiausia pažanga pasiekta per pastaruosius trejus metus, kai Lietuvoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai, pagerėjo taisyklių laikymosi kontrolė, suaktyvėjo saugaus eismo keliuose socialinė reklama, buvo skiriamas reikiamas finansavimas Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005−2010 metų programos priemonėms. 2010 m. Lietuvoje buvo 9,2 žuvusiųjų šimtui tūkstančių gyventojų.
2011 metų pradžia parodė, kad Lietuvoje išspręstos ne visos saugaus eismo problemos. Pagal Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos statistinius duomenis per dešimt šių metų mėnesių gedulo žvakeles teko uždegti 228 žmonėms, žuvusiems eismo įvykiuose, o medicinos pagalba dėl traumų eismo įvykių metu buvo suteikta 3 234 žmonėms. Skaudžiausia, kai eismo įvykiuose sužalojami ar žūsta vaikai, jauni žmonės. Pagrindinės mirčių bei sužalojimų priežastys per eismo įvykius buvo neatidus vairavimas ar vairavimas išgėrus, pėsčiųjų eismo taisyklių nesilaikymas, blaivių ir neblaivių dviratininkų kaltė ir pati skaudžiausia visuomenei priežastis − dėl neatsargumo žuvę pėstieji vaikai.
Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais paskelbė Saugaus eismo dekadą (2011−2020 m.), kurios tikslas yra iki 2020 m. stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės yra raginamos pripažinti saugaus eismo keliuose problemą kaip visuomenės sveikatos problemą, nustatyti veiksmų prioritetus, patvirtinti nacionalinius strateginius planus, siekiant pagerinti eismo saugumą keliuose ir paslaugas, skirtas eismo įvykių aukoms. 2011 metų pavasarį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Sveikatos apsaugos ministerijos buvo įgaliotas koordinuoti visuomenės sveikatos biurų darbą sužalojimų keliuose prevencijos srityje ir organizuoti sveikatos mokymo renginius savivaldybėse ir švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigose Saugaus eismo dekados metu.
Pasak SMLPC direktoriaus Romualdo Sabaliausko, pasaulyje yra vartojamos efektyvios priemonės, mažinančios vaikų, nukentėjusių nuo netyčinių traumų, skaičių, pavyzdžiui: vaikų automobilio kėdutės laikymas prieš važiavimo kryptį 9095 proc. mažiau traumų, transporto priemonių greičio apribojimas, ypač judriose eismo zonose 70 proc. mažiau mirčių, pagal amžių pritaikytas dviratininko šalmas nuo 63 iki 88 proc. mažiau galvos ir smegenų sužalojimų. Saugaus eismo dekados strateginiame plane yra apibrėžiamos pagrindinės veiklos kryptys, kurios galėtų išgelbėti šimtus gyvybių keliuose ir Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. patvirtintos Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos strateginis tikslas – gerinant eismo saugumą pasiekti, kad Lietuvoje per šį laikotarpį būtų ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų.
Pagal Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos statistinius duomenis, per dešimt šių metų mėnesių gedulo žvakeles teko uždegti 228 žmonėms, žuvusiems eismo įvykiuose, o medicinos pagalba dėl traumų eismo įvykių metu buvo suteikta 3 234 žmonėms.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus Romualdo Sabaliausko teigimu, norint pasiekti efektyvių darbo rezultatų, labai didelis dėmesys bus skiriamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Svarbu turėti bendrą nacionalinę strategiją, užsibrėžti ilgalaikius tikslus ir vykdyti monitoringą. Centras, atsižvelgdamas į Saugaus eismo dekados veiklos kryptis, ir toliau planuoja prisidėti ugdant sąmoningesnį ir kultūringesnį eismo dalyvį bei šviečiant įvairias visuomenės grupes. Lietuvos piliečiams reikia nuolat priminti, kaip saugiai elgtis keliuose: nešioti atšvaitus, segėti saugos diržus, dviratininkams dėvėti šalmus, pasirinkti saugų greitį bei nevairuoti apsvaigus. Būtina kalbėti apie alkoholio žalą vairuojant. Ateityje reikėtų gerinti ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarkos ir mokymo sistemos kokybę, ypatingą dėmesį skirti jauniems, pradedantiesiems vairuotojams (kokybiškai mokant privalomojo pirmos pagalbos teikimo ir šių įgūdžių atnaujinimo kas kelerius metus).
Senėjant Europos visuomenei, vis svarbiau išsaugoti vyresnio amžiaus žmonių teisę į judrumą ir atsižvelgti į vyresnio amžiaus eismo dalyvių poreikius. Taip pat svarbu vaikus mokyti saugiai pereiti gatvę, važinėti dviračiu, pabrėžti, koks svarbus šalmų dėvėjimas ir atšvaitų nešiojimas. Būtina ugdyti mokinių, kaip eismo dalyvių, gebėjimus: mokyti numatyti rizikingas eismo situacijas, laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius. Švietimą apie saugų elgesį keliuose svarbu įtraukti ir į privalomojo mokymo programas bei jį vykdyti visą privalomą mokyklos lankymo laikotarpį.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pageidauja, kad savivaldybių gydytojai, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai aktyviau dalyvautų saugaus eismo, sužalojimų prevencijos, vaikų ir jaunimo saugaus bei atsakingo elgesio formavimo programose ir veikloje, mokytų visuomenę teikti pirmąją pagalbą, o medikus − kvalifikuotą pagalbą po eismo įvykio. Lietuvoje ateityje numatoma sukurti traumų stebėsenos sistemą, būtiną nustatant traumatizmo prevencijos prioritetus, norint valdyti traumų ir nelaimingų atsitikimų rizikos veiksnius bei vertinti taikomų traumatizmo prevencijos priemonių efektyvumą. Pasak Romualdo Sabaliausko, Saugaus eismo dekada yra priemonė, kuria siekiama, kad Lietuvos visuomenė imtųsi naujų papildomų prevencinių veiksmų, skirtų išsaugoti žmonių sveikatai ir gyvybei.
Spalio mėnesį Lietuvos Vyriausybės patvirtintame Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011−2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2012−2014 m. veiklos plane per artimiausius trejus metus eismo saugai Lietuvoje gerinti numatoma skirti 116,5 mln. litų. Jame itin daug dėmesio bus skiriama eismo įvykių elgesio keliuose gerinimui, saugių kelių ir šiuolaikiškų informacinių technologijų plėtrai, transporto priemonių parko būklės gerinimui. Eismo dalyvių elgesiui keliuose gerinti numatomos įvairios švietėjiškos ir kontrolės priemonės.
