Pastarosiomis dienomis statistikos agentūra Eurostatas paskelbė, kad vienam mokytojui Lietuvoje tenka mažiau mokinių nei daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių: 2009-aisiais Lietuvos pedagogams vidutiniškai teko po 9,7 vaiko, o Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje – beveik po 20.
Be to, moksleivių skaičius, tenkantis vienam pedagogui, per devynerius metus Lietuvoje gerokai smuko – 2000-aisiais jis siekė 16,7.
Švietimo ir mokslo ministro teigimu, mokytojų skaičius nespėja mažėti tokiu pat tempu, kaip ir mokinių.
„Tokią situaciją lemia gana didelis per pastarąjį dešimtmetį mokinių mažėjimas. Natūralu, kad mokytojų skaičius lėtėja mažiau nei mokinių skaičius, ir tai atsispindi tame santykyje, kurį Eurostatas skelbia“, – statistikos duomenis BNS komentavo G.Steponavičius.
Anot jo, siekiant pritaikyti mokytojų skaičių prie demografinės situacijos, pernai gerokai sumažinta valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų.
„Iki pastarojo meto mokytojų buvo ruošiama daugiau negu reikia. Mes daugiau nei tris kartus, pradedant praėjusiais mokslo metais, sumažinome valstybės finansuojamų pedagoginės pakraipos vietų skaičių. Šiuo metu jis yra 800, o dar ankstesnės Vyriausybės laikotarpiu buvo keli tūkstančiai vietų“, – BNS sakė ministras.
Moksleivių skaičius, tenkantis vienam pedagogui, per devynerius metus Lietuvoje gerokai smuko – 2000-aisiais jis siekė 16,7.
Dabar mokytojų skaičiaus reguliavimas, pasak G.Steponavičiaus, lieka mokyklų steigėjų – savivaldybių – rankose. Kai kurios esą susitvarkė taip, kad jose vienam mokytojui tenka daugiau mokinių, tačiau kitose šis rodiklis išlieka itin mažas. Tai, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo, lemia savivaldos politikų neryžtingumas.
„Mes vienaip ar kitaip mokyklų tinklo bendriausias taisykles nustatome, bet konkrečių mokyklų pertvarkos yra savivaldybių, kurios yra šių mokyklų steigėjos, rankose. Todėl natūralu, kad nedarant sprendimų, ypač ten, kur mokinių skaičius mokyklose yra labai mažas, tikrai turime situaciją, kur vidurkis mokytojų, lyginant su mokiniais, yra toks“, – sakė jis.
Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, 2009-aisiais vienam mokytojo etatui daugiausiai vaikų – 10,94 – teko Druskininkų savivaldybėje. Daugiau kaip 9 vaikai teko Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Rietave, Raseinių rajone dirbusiems mokytojams.
Tuo metu Neringoje šis skaičius tesiekė 4,63, Vilniaus, Alytaus bei Kelmės rajonuose buvo mažesnis nei 6, Šiaulių, Vilkaviškio, Širvintų, Šakių, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kaišiadorių, Jurbarko, Anykščių rajonuose ir Kazlų Rūdos savivaldybėje nesiekė 7. Atkreipiamas dėmesys, kad etatų yra daugiau negu mokytojų, mat dalis jų dirba keliose mokyklose ir ne vienu etatu.
„Pagrindinis kliuvinys yra tai, kad savivaldybėse vienaip ar kitaip sprendimai yra delsiami ir vengiama juos priimti. Pridurčiau, kad ir darbo santykių nelankstumas mokyklų savininkams neleidžia šių klausimų spręsti, kaip galbūt galima būtų – kalbu apie vyresnio, pensinio amžiaus mokytojus“, – kalbėjo ministras.
Šiemet, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinių šalies mokyklose yra maždaug 20 tūkst. mažiau nei pernai.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2009 metų 10 tūkst. gyventojų tenkantis bendrojo lavinimo įstaigų mokinių skaičius sumenko nuo 1729 iki 1323, pernai jis mažėjo toliau – siekė 1282.
Pernai gimė 35,6 tūkst. kūdikių. Gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 11 iki 10,8.
