Kodėl vilniečiai šį šiltą lapkritį sunaudojo beveik penktadaliu daugiau šilumos nei pernai tuo pačiu metu, mįslė net fiziko išsilavinimą turinčiam premjerui Andriui Kubiliui.
„Kaip vilnietis, gimęs ir augęs Vilniuje, esu nustebęs ir bandau pasitikrinti visus termometrus, ar kartais neįvyko kokia nors anomalija. Turėtume juokaudami sakyti, kad Vilniuje, skirtingai nei visoje Lietuvoje, lapkritis buvo gerokai šaltesnis, tik mes to nepajutome vaikščiodami po kiemą arba problemos yra kažkur kitur“, – svarstė premjeras.
Šilumos sunaudota per daug
Nepriklausomas energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas stebėjosi, kad daugiabutis, kuriame jis gyvena, šį lapkritį sunaudojo beveik 4 proc. daugiau šilumos energijos, nei prieš metus. Dar labiau jį stebina bendri skaičiai, rodantys, kad Vilniuje iš viso sunaudota apie 17 proc. daugiau šilumos.
Gal pradėjome gyventi atidarytais langais, tiek padidinome temperatūrą kambariuose, kad tenka vaikščioti marškinėliais trumpomis rankovėmis, – su ironija pastebėjo R.Zabarauskas.
Eksperto neįtikina šilumos tiekėjų žodžiai, kad viena priežasčių ta, jog šiemet lapkritį buvo 0,8 laipsnio šalčiau, nei pernai.
„Esant vieno laipsnio temperatūros skirtumui, šilumos papildomai reikia apie 5 proc. Kadangi temperatūra buvo teigiama, tos šilumos reikėjo dar mažiau. Todėl 17 proc. daugiau išnaudotos šilumos yra neproporcingai daug, – pastebėjo ekspertas ir su ironija pridūrė: – Gal pradėjome gyventi atidarytais langais, tiek padidinome temperatūrą kambariuose, kad tenka vaikščioti marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vadinasi, nerūpestingai prižiūrime šilumos punktus ir nustatyta temperatūra butuose yra kokie 23 laipsniai. Tačiau nežinau, ar priežastys galėtų būti tokios.“
Kitas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas svarstė, kad galbūt šilumos skaitikliai netinkamai sureguliuoti. Bet tai nutikti galėjo tik viename kitame name, o ne visame Vilniuje.
„Ar įvadiniai šilumos skaitikliai daugiabučiuose namuose neužfiksavo tokio šilumos kiekio? Jeigu yra užregistruoti būtent tokie namo įvadinio skaitiklio rodmenys, jie perkelti į sąskaitas vartotojui ir nėra jokių pažeidimų, tuomet nėra apie ką kalbėti. Gali būti, kad skaitikliai yra netinkamai sureguliuoti, bet tam yra valstybinių institucijų priežiūra. Bet tokių nutikimų galėtų būti tik viename ar keliuose namuose“, – kalbėjo V.Sidzikauskas.
Neaišku, kas prižiūri
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./R.Germanas |
Ekspertui atrodo pagrįsti „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus Rimanto Germano paaiškinimai, kad suvartotos energijos kiekis galėjo išaugti dėl to, jog šilumos punktų priežiūrą perėmė kiti asmenys.
„Direktorius paminėjo, kad „Vilniaus energija“, eksploatuodama šilumos punktus, stebėjo, jog į daugiabučius nepatektų per daug šilumos. Dabar prezidentės, Energetikos ministerijos ir Vyriausybės iniciatyva pakeistas įstatymas ir man neaišku, ar kas nors iš viso prižiūri tuos šilumos punktus“, – kalbėjo V.Sidzikauskas.
Ekspertas įsitikinęs, kad reikėtų pareikalauti tokių institucijų, kaip Valstybinė energetikos inspekcija, atsakomybės: „Inspekcija turėtų paaiškinti, ar skaitikliai yra geri. Jeigu prasilenkta su jų rodmenimis, tuomet galima reikalauti paaiškinimo ir taisyti sąskaitas. Bet jeigu skaitiklių parodymai yra teisingi, tuomet, vadinasi, tiek šilumos buvo sunaudota ir už ją reikia sumokėti.“
Kratosi atsakomybės
Šilumos tiekėjai dideles sąskaitas aiškina paprastai: jų teigimu, palyginti su pernai metų lapkričiu oro temperatūra Vilniuje buvo apie laipsniu žemesnė, įvadinių namų skaitiklių rodmenys nurašyti ne paskutinę spalio dieną, o trimis dienomis anksčiau, tad mėnuo pailgėjo. Be to, pasikeitė šilumos punktų prižiūrėtojai – „Vilniaus energija“, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, jų nebeprižiūri.
„Mes vykdome įstatymą paraidžiui – lapkričio 1 d. atidavėme raktus nuo šilumos punktų. Perdavėme priežiūrą administratoriams, bendrijoms, visiems, kas turėjo teisę ir norėjo“, – „15min“ teigė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius R.Germanas.
Jo manymu, aiškinti, kodėl buvo suvartota daugiau ar mažiau šilumos, turi ne šilumos tiekėjas, o pastato savininkas, kuris reguliuoja šilumos punktą.
„Jeigu energijos suvartojama mažiau, vadinasi, prižiūrėtojas gerai dirba. Daugiau gali būti suvartojama, jeigu užstringa koks nors valdiklis, prakiūra šilumokaitis, o į tai niekas nekreipia dėmesio“, – atsakomybę dėl didelių sąskaitų daugiabučių šilumos sistemų prižiūrėtojams linkęs perleisti „Vilniaus energijos“ vadovas.
Kaltina savivale
Tačiau tokias R.Germano kalbas neigia Architektų g. 104 namo bendrijai pirmininkaujantis Albertas Pagalys.
Pernai lapkritį už savo 78 kv. m buto šildymą sumokėjau 63 Lt, šiemet, nepaisant to, kad visas namas šilumos suvartojo mažiau, sąskaita siekia 96 Lt, – piktinosi A.Pagalys.
Ne vienerius metus savo namo šilumos punktą prižiūrintis vyras tikino, kad šiemet lapkritį jų 60 butų namas šilumos sunaudojo beveik 2 tūkst. kWh mažiau. Vis dėlto tai neišgelbėjo nuo didelių sąskaitų.
„Pernai lapkritį už savo 78 kv. m buto šildymą sumokėjau 63 Lt, šiemet, nepaisant to, kad visas namas šilumos suvartojo mažiau, sąskaita siekia 96 Lt. Aš dirbu bendrijos pirmininku jau devinti metai, šiluma 2003 m. kainavo apie 9 ct už kWh. Kaina visą laiką augo, bet ne taip smarkiai, kaip dabar. Dar pavasarį šiluma kainavo 23 ct. Dabar viena kilovatvalandė kainuoja 31,26 ct. O dar reikia turėti omenyje, kad „Vilniaus energija“ nebeprižiūri šilumos punktų, todėl šilumos kaina turėjo sumažėti 2 ct“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
A.Pagalys „Vilniaus energiją“ kaltina savivale, kadangi, jo nuomone, dujos taip smarkiai nebrango, kaip didėjo šilumos kaina. „Vilniaus energija“ elgiasi gana laisvai ir užtikrintai, nes Vilniaus meru yra jų „gimdytojas“, išnuomojęs šilumos ūkį šiai bendrovei. Dar niekad taip neaugo šilumos kaina, kaip šį rudenį“, – kalbėjo A.Pagalys.
Bendrijos pirmininkas įsitikinęs – jeigu žmonės tylės, šilumos tiekėjai ir toliau savivaliaus, tad atėjus šalčiams sąskaitos bus siaubingos.
Kodėl kai kurie sutaupė?
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas stoja į šilumos tiekėjų pusę.
 |
| K.Karosas |
Esą pernai „Vilniaus energija“ taikė ekonominį šildymo režimą, tad patalpose temperatūra siekė 18–19 laipsnių. Šiemet sistemas prižiūri kiti asmenys, tad galbūt žmonės gyvena šilčiau. O jeigu šilčiau gyvena, vadinasi, daugiau moka.
„Turime informacijos, kad administratoriai, palyginti su praėjusiais metais, giriasi sutaupę net iki 15 proc. šilumos. Todėl nesuprantu, kaip vieni sutaupė, o kiti sunaudojo daugiau. Vadinasi, viskas priklauso nuo prižiūrėtojo veiklos. Jeigu nesubalansuota šildymo sistema, vienam karšta, o kitam šalta, o reguliuojama pagal tą, kuriam šalta, nors jo bute langai kiauri, tada visi žmonės moka daugiau. Bet tai nei nuo savivaldybės, nei nuo šilumos tiekėjo nepriklauso“, – dėstė K.Karosas.
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijai priklausantys administratoriai tvirtina savo namuose šių metų lapkritį sunaudoję apie 15 proc. mažiau šilumos energijos, negu pernai. Kaip pagrindinę priežastį asociacijos vadovas Vytautas Turonis nurodė tai, kad buvo taikoma penkių žingsnių šilumos taupymo programa.
Kitur geriau
Kituose Lietuvos miestuose, priešingai nei Vilniuje, šilumos buvo suvartota mažiau nei praėjusių metų lapkritį.
Energetikos ministerijos teigimu, Kaune šilumos suvartota 4 proc., Klaipėdoje – 11 proc., Panevėžyje – 2 proc., o Šiauliuose – net 14 proc. mažiau. Beje, Kaune vidutinė temperatūra šį lapkritį buvo panaši, kaip ir Vilniuje – apie 0,5 laipsnio šalčiau, nei prieš metus lapkritį.
„Nuopelnas, kad Kaune buvo sutaupyta, yra vartotojų ir dar pono Dievo, kad davė šiltą orą“, – garbės neprisiimė bendrovės „Kauno energija“ atstovas Udrys Staselka. „Kauno energija“ skaitiklių rodmenis visada nuskaito paskutinę mėnesio dieną.
Bendrovės „Šiaulių energija“ atstovė spaudai Toma Grikštienė, pabrėžė, kad šilumininkai neturi įtakos suvartojamos šilumos energijos kiekiui: „Šių metų sąskaitos už lapkritį suvartotą šilumą Šiauliuose dėl objektyvių priežasčių yra mažesnės nei praėjusių metų lapkritį. Tai nulėmė šiemet fiksuota aukštesnė vidutinė mėnesio temperatūra.“ Anot jos, šilumos punktus Šiauliuose prižiūri pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, o „Šiaulių energija“ mieste prižiūri pusę šilumos punktų.
