Verslininkai neslepia, kad mokesčio našta, didinant paslaugų įkainius, bus perkelta ant eilinių žmonių pečių.
Sujudimą dėl norimo priimti įstatymo netruko pajusti valstybės įmonė „Regitra“. Kelios dienos prieš naujuosius metus įmonės skyrius apgulė verslininkai, paskubomis perregistruojantys įmonių automobilius fiziniams asmenims, kuriems už automobilius kol kas mokėti neteks.
„Pasklidus kalboms apie mokesčius už automobilį, buvo jaučiamas sujudimas. Įstatymo priėmimą atidėjus, eilės nuslūgo“, – pasakojo „Regitros“ Vilniaus filialo direktorius Kęstutis Jadzevičius.
Valstybės įmonei laukiant žmonių antplūdžio, verslininkų stovykla dūzgia kaip bičių avilys. „Papildoma mokesčių našta kris ant smulkiųjų vežėjų – aukso kiaušinius dedančių vištų. Daugelis smulkių įmonių nesugebės konkuruoti ir bankrutuos“, – niūrias prognozes piešė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pagal siūlomą transporto mokesčio įstatymo projektą, įmonei už automobilį kas mėnesį tektų mokėti po 150 Lt. Jei įstatymas bus priimtas ir prezidentas jį pasirašys, nauja tvarka įsigalios nuo balandžio 1-osios.
Įmonėms, kurių veikla glaudžiai susijusi su lengvuoju transportu, šis mokestis taps našta. „Mūsų autoparką sudaro apie 350 automobilių. Jei mokestis būtų įvestas, netektume apie 630 tūkst. Lt per metus“, – suskaičiavo apsauga užsiimančios įmonės „G4S“ vadovas Saulius Tulevičius.
Ši suma įmonei, kurios metinė apyvarta apie 140 mln. Lt, gal ir nebus pražūtinga, tačiau pakoreguos biudžetą. „Didiesiems ne taip sunku, tačiau situacija rinkoje įtempta ir yra daug smulkių įmonių, kurioms tai taps iššūkiu“, – aiškino S.Tulevičius.
Seimo ketinamo priimti įstatymo grėsmes mato ne tik verslininkai, bet ir analitikai. „Mokestį norima įvesti, siekiant sumažinti pirkimus įmonių vardu, kurie prieš trejus metus, Europos Komisijos tyrimo duomenimis, 3 kartus viršijo ES vidurkį. Neretai automobilis tampa PVM neapmokestintu priedu prie atlyginimo. Tai buvo galima mažinti ir kitaip, labiau didinant PVM ir nekeičiant pelno mokesčio“, – aiškino „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Tai yra verslo žlugdymas. Priėmus įstatymą, neliks kitos išeities, kaip tik didinti paslaugų įkainius. Tačiau taip galime prarasti galimybę konkuruoti rinkoje. Sakė A.Samuilovas.
Laukia kirčio
Smulkios šalies įmonės su nerimu laukia Seimo verdikto ir neslepia, kad naujojo mokesčio našta bus perkelta ant vartotojų pečių. „Tai yra verslo žlugdymas. Priėmus įstatymą, neliks kitos išeities, kaip tik didinti paslaugų įkainius. Tačiau taip galime prarasti galimybę konkuruoti rinkoje“, – nuogąstavo 34 automobilius turinčios įmonės „Trikampis žiedas“ generalinis direktorius Andrejus Samuilovas.
Prastesni laikai laukia įmonių, dėl sunkmečio neturinčių galimybių didinti paslaugų įkainių. „Per mėnesį neteksime apie 20 tūkst. Lt. Tai mums dideli pinigai, juolab kad klientų kasdieną mažėja. Laikomės tik dėl ilgailaikių sutarčių“, – sunkios padėties neslėpė per 140 automobilių turinčios įmonės „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas.
Taksi įmonės neturi galimybių perregistruoti automobilių fiziniams asmenims, nes licencijos šiai veiklai išduodamos tik įmonėms. „Rinka pamažu išsigimsta, jau dabar yra atvejų, kai taksi paslauga apibūdinama kaip automobilio nuoma su vairuotoju. Taip sutaupoma mokesčiams“, – taksi verslo užkulisius praskleidė R.Kriukovas. Pasak pašnekovo, naujuoju mokesčiu kuriamas antras pridėtinės vertės mokestis, apmokestinant priemonę, kuria ta vertė ir sukuriama. „Šiame įstatyme visiškai nėra logikos“, – sakė R.Kriukovas.
Nauji mokesčiai palies ir bene didžiausius autoparkus turinčias įmones – paštą, smulkiuosius vežėjus.
„Parašėme ne vieną raštą Vyriausybei, bandysime susitikti su premjeru ir dar kartą išdėstyti argumentus. Įvedus mokestį, mūsų rinka, lyginant su kaimyninėmis šalimis, neteks konkurencingumo. Ir taip smulkieji vežėjai jau dirba tam, kad išgyventų“, – pasakojo „Linavos“ prezidentas A.Kondrusevičius.
