Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad Lietuvoje vilkų populiacijos būklė tiriama nuo 1934 m, kai buvo atliktos pirmosios jų apskaitos.
Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį fiksuotas vilkų populiacijos didėjimas ne tik Lietuvoje, bet kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje. Ir šiandien Latvijoje gyvenantys apie 800 vilkų nuolatos didina šiauriniuose Lietuvos rajonuose gyvenančių vilkų skaičių. Jeigu Lenkijoje vilkų gausa nėra reguliuojama, tai Baltarusijoje tai planinga veikla. Todėl Lietuvos rytuose ir pietryčiuose vilkų pertekliaus nėra.
2009 metais Lietuvoje natūraliam vilkų populiacijos didėjimui stabdyti buvo nuspręsti nušauti 40 vilkų. Šiemet dėl dažnėjančių gyventojų nusiskundimų ir remiantis mokslininkų rekomendacijomis kvota padidinta iki 60. Mokslininkų vertinimų, tai išspręs ypač šiaurės Lietuvos rajonuose dažnus nusiskundimus dėl vilkų sunaikintų naminių šunų, žalos naminiams gyvūnams (beje, šios žalos valstybė nekompensuoja).
Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, Lietuvos ekosistemoje vilkai yra aukščiausią pakopą užimantys plėšrieji žvėrys. Jų santykis su smulkesniais gyvūnais, ypač kanopiniais, dažnai naudojamas pavyzdžiu gamtoje esančiam balansui iliustruoti, o vilkai vadinami sanitarais. Šis jų vaidmuo gamtoje kai kada gali būti ypač svarbus reguliuojant kitų gyvūnų gausą ir užtikrinant populiacijų gyvybingumą. Tačiau toks idealizuotas vilko vaidmuo įmanomas tik ten, kur žmogus nesikiša į natūralią ekologinę gamtos piramidę.
Lietuvoje miškai užima apie trečdalį teritorijos ir tik maža miškų dalis auga be žmogaus įtakos. Todėl ir vilko, ir visų kitų miško gyvūnų populiacijos gali gyvuoti tik tokioje, žmogaus reguliuojamoje aplinkoje. Kadangi vilkas, kaip pavojų naminiams gyvūnams keliantis žvėris, turi atitinkamą visuomenės įvertinimą, tradicinis požiūris į jį yra neigiamas. Populiacijos reguliavimas leidžia iki nereikšmingų dydžių sumažinti neigiamus plėšrūnų veiklos padarinius.
