Utenos regione inspektoriai patikrino daugiau nei 60 vandens telkinių ir aptiko daugiausia pažeidimų iš visų departamentų – 44. Dėl 30-ies iš minėtų atvejų aplinkybių dar aiškinamasi.
Daugiausia pažeidimų – Molėtuose
L.Martišius pasakojo, kad vykdant akciją atsiranda šiokių tokių trukdžių: „Apsilankius inspektoriams būna, kad gyventojai taikiai sutinka nugriauti neleistiną statinį, tačiau neretai šeimininko rasti nepavyksta arba jis nesutinka taip lengvai atsisakyti savavališkai pastatytos tvoros.“ Anot Utenos RAAD direktoriaus, tokiais atvejai procesas užtrunka ilgiau – reikia surasti savininką, kviesti jį į departamentą, aiškintis aplinkybes, laukti, kol praeis privalomųjų nurodymų terminas – 2 mėnesiai – šios procedūros užtrunka. Vis dėlto, L.Martišius tikino, kad nė vienas atvejis praleistas nebus – su visais bus išsiaiškinta.
Anot L.Martišiaus, gyventojai labai retai į inspektorių vizitus reaguoja piktai, dažniausiai jokių pretenzijų neturi.
RAAD direktorius teigė, kad daugiausia jo regiono pažeidimų – daugiau nei pusė – užfiksuota Molėtuose. „Aišku, ten daugiau mažų sklypų, ten važiuoja daug poilsiautojų, nuo kurių savininkai ir nori apsitverti“, – aiškino L.Martišius. Anot pašnekovo, gyventojai labai retai į inspektorių vizitus reaguoja piktai, dažniausiai jokių pretenzijų neturi. Savavališkų tvorų savininkai dažniausiai teisinasi, kad nugriauti tvoros tiesiog nespėjo arba fiziškai negalėjo, pasitaiko ir tokių, kurie sako apie akciją iki šiol nieko negirdėję.
Seniai reikėjo to imtis
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalbėjo, kad buvo nesunku nuspėti, jog neleistinų tvorų skaičius bus didelis. Per akcijos laikotarpį inspektoriai patikrino 308 vandens telkinius, nustatyti 205 pažeidimai. 76 tvoros jau yra pašalintos, o dėl 129 tvorų dar aiškinamasi.
Didžioji dalis pakrančių buvo užgrobtos ir užstatytos, nors numatyta, kad vandens apsaugos juosta turi būti laisva, , – aiškino kalbėjo V.Mazuronis.
„Žinojome, kad bus taip, tai buvo matyti plika akimi. Didžioji dalis pakrančių buvo užgrobtos ir užstatytos, nors numatyta, kad vandens apsaugos juosta turi būti laisva. Seniai reikėjo grąžinti žmonėms priėjimą prie vandens telkinių“, – kalbėjo V.Mazuronis. Anot ministro, tokia situacija susidarė todėl, kad 20 metų niekas nieko šiuo klausimu nedarė. Dabar akimirksniu visko nepakeisi, reikia po truputį keisti visuomenės mentalitetą.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad šia akcija siekiama ne bausti, o ugdyti sąmoningumą. Paklaustas, ar nesuradus tvoros savininko ji bus paprasčiausiai griaunama, V.Mazuronis tikino, kad ministerija nesiekia to daryti jėga. „Manau, kad taip nieko nepasiektume. O dabartine akcija, kaip matome, jau pasiekėme rezultatų. Daugybė tvorų buvo nugriauta dar likus mėnesiui iki akcijos, kai buvo raginama tai padaryti gražiuoju. Akcijos rezultatai rodo, kad šis kelias pasiteisina. Sistema veikia – žmogus informuojamas, jis supranta, kad padarė pažeidimą, kas jam gresia ir pašalina tvorą. O tų savininkų, kurių nepavyksta rasti, reikia palaukti – juk vieną dieną vis tiek atsiras“, – dėstė aplinkos ministras.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad savavališkai aplink vandens telkinius tiesiamos tvoros – didelė grėsmė aplinka. Jos ne tik neleidžia visuomenei naudotis tuo, kas priklauso visiems – bet ir labai žaloja gamtą. Arčiau nei pagal numatytus teisės aktus statomos tvoros darko kraštovaizdžio darną, trukdo įprastai gyvūnų migracijai ir daro neigiamą įtaką biologinės įvairovės vystymuisi.
Prie kovos su nelegaliomis tvoromis gali prisidėti ir gyventojai, pranešti apie tvoras telefonu (8 5) 273 2995, elektroniniu paštu a.zelvys@aaa.am.lt.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
