Penkias dienas teatre su baleto trupe darbavosi Belgijoje gyvenanti profesionali choreografė Rasa Alksnytė. „Ketvirtadienį parodysime rezultatą, ką galima padaryti per savaitę su trupe, kuri neturi patirties su mano darbo metodika. Man pačiai įdomu, kaip viskas bus. Juk žmonės ateina į teatrą pažiūrėti rezultato, o atvira repeticija – tarpinis etapas. Tai galimybė įsileisti žiūrovus – kad jie pažvelgtų, kaip procesas vyksta. Žiūrovai mums labai svarbūs, įdomu išgirsti, ką jie galvoja. Todėl ir pasirinkau tokią formą, kuri pasaulyje labai dažnai naudojama“, – šypsojosi R.Alksnytė.
Gyrė choreografę
Ateiti pažiūrėti atviros repeticijos itin ragino teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. „Viskas veltui ir veltui ne todėl, kad tai bevertis menas, o todėl, kad tai tam tikras kūrimo etapas. Rasos dėka norime užmegzti kontaktą su miestu. Tai šaunus parengiamasis etapas, tiek mums, tiek statytojai, tiek publikai. Po repeticijos kviesime publiką padiskutuoti. Po festivalio„Opera LT“ jau buvo mėginama diskutuoti, o šį kartą irgi mėginsime įkaitinti diskusiją. Tai vakarietiška mada, kol kas Lietuvoje to įgyvendinti nepavyksta. Diskusijoje, kurioje dalyvautų publika ir atlikėjai, neteko būti. Turiu viltį, kad padedant Rasai, greičiau tą įgyvendinsime ir Klaipėda bus židinys, kur vyks civilizuotas pasikeitimas nuomonėmis“, – žvelgdama į choreografę gerų žodžių negailėjo teatro vadovė. Kuo geriausiai apie ją atsiliepė ir profesionalūs baleto šokėjai – Beata Molytė ir Aurelijus Liškauskas bei trupės vadovas Vaclovas Sasnauskas. „Teatre su trupe dirbo ir kiti profesionalai, bet jie nerado tokio ryšio, kokį rado Rasa. Trupė buvo pasiruošusi ir laukė. Choreografė turi nepaprastai daug žinių, yra daug mačiusi“, – sakė V.Sasnauskas.
Kuria šokio miniatiūras
R.Alksnytė kasdien teikė šokėjams užduotis ir diktavo savas taisykles bei stebėjo, ką ir kaip artistai sukūrė. Taip dirbant „susinėrė“ choreografinis audinys. „Jį „sukarpysiu“ į trumpas kompozicijas. Kompozicijos taps šokio miniatiūrų vakaro „Prarastos sielos“ eskizais bei atramos taškais. Kartu tai yra ir būsimo premjerinio spektaklio „Prarastos sielos“, kuris bus parodytas vasarą per festivalį „Muzikinis pajūris“, dalis“, – sakė choreografė.
Spektaklį sudarys keturios miniatiūros pagal šiuolaikinių lietuvių kompozitorių O.Narbutaitės, A.Martinaičio, F.Puskunigio, L.Lapelytės kūrybą. Kompozitorius R.Alksnytė teigė pasirinkusi visai atsitiktinai ir neslėpė, kad gyvendama Belgijoje buvo atitrūkusi nuo lietuviškos kūrybos. „Netikėtai susipažinau su kompozitore Narbutaite, gavau kelis muzikinius pavyzdžius“, – sakė choreografė.
Baiminosi baleto trupės
Prieš atvykdama į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą choreografė teigė tik kartą mačiusi baleto trupės pasirodymą viename spektaklyje ir buvo atvira – ji kiek pabūgo. „Truputį bijojau, nes žinau, kad baleto trupės yra uždaros ir konservatyvios. Bet aš labai nustebinta – ši trupė nepaprastai geranoriška, jie atviri, nepaprastai techniškai stiprūs, o tai labai svarbu šokyje. Galiu tarti tik gerus žodžius apie trupę“, – kalbėjo jau dvylika metų Belgijoje gyvenanti choreografė.
R.Alksnytė Belgijoje studijavo šiuolaikinio šokio mokykloje „P.A.R.T.S.“ Metus dirbo Prancūzijoje, šokio trupėje „Ariadone“. Vėliau grįžo į Briuselį ir įkūrė savo trupę „Zanzi“, kuriai vadovauja iki šiol.
Į Klaipėdą iš Kauno kilusi choreografė atvyko užmezgusi kontaktus su teatro darbuotojais projekte „Migruojantys paukščiai“ – jame dalyvavo Lietuvoje bei užsienyje kuriantys mūsų šalies menininkai.
