Kalbėdamas Rytų Europos studijų centre (RESC) N.Puteikis didelį dėmesį skyrė šiandien pasaulyje vykstantiems procesams. Jo nuomone, karas Sirijoje keičia politinį Europos žemėlapį. Dėl šio konflikto esą Europą užplūdę pabėgėliai prisidėjo prie naujų radikalių partijų iškilimo.
Politikas akcentavo, kad Rytų Europa krypsta bendradarbiauti su Rusija. Jo manymu, JAV įvedami tarifai gali netiesiogiai pakenkti Lietuvos ekonomikai. Kandidatas iškėlė ir Kinijos motyvą, esą šios komunistinės valstybės noras dalyvauti išorinio Klaipėdos uosto statybos projekte kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Kovotų su ES
N.Puteikis išreiškė kritiką dabar Europos Sąjungoje vykstantiems procesams, iškėlė migrantų iš musulmoniškų šalių keliamą grėsmę.
„Manau, kad turėtume laikytis arčiau Višegrado šalių ir palaikyti jų reiškiamą kritiką ES politikams“, – sakė N.Puteikis. Jo nuomone, imigrantų, ypač musulmonų, migracija į ES grasina Bendrijai ir mūsų vertybėms. Todėl Lietuvos naujasis vadovas turėtų paremti Lenkiją, Vengriją ir kitas prieš migraciją pasisakančias ES šalis.
N.Puteikis nurodė, kad tapęs prezidentu pirmojo jo vizito į užsienį vyktų į Lenkiją. Taip pat vystytų regioninį šalių bendradarbiavimą. Politikas įkvėpimo semiasi iš Lenkijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio, kuris esą „asketiškai atsisakė asmeninio gyvenimo“ ir visas jėgas skiria Lenkijos ekonomikos augimo, saugumo užtikrinimui.
„Mes remiame Višegrado šalis kovoje su musulmonų imigracija“, – sakė N.Puteikis. Anot jo, pabėgėliai griauna ES. Tačiau Bendrija turi kovoti ne su prieš migraciją pasisakančiomis šalimis, nes taip tik sustiprina populistines partijas.
Politikas pabrėžė, kad musulmonų migracija kelia grėsmę mūsų europietiškoms vertybėms, nes migrantai nebando integruotis į mūsų visuomenę.
„Lietuvos rusai nesiintegruoja. (...) Mes galvojame, kad arabai integruosis Europoje? Jie jau nesiintegruoja“, – analogijas brėžė N.Puteikis.
N.Puteikis kalbėjo apie Rusijos keliamą grėsmę kaimynams, jos skatinamas ginklavimosi varžybas. Todėl, anot kandidato, „reikia priimti Ukrainą į NATO, prasideda branduolinės lenktynės.“
Anot N.Puteikio, Lietuva šiandien, valdant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, yra saugesnė, nei prezidentaujant Barackui Obamai.
Lietuvos svarbiausia sąjungininke N.Puteikis mato JAV, o ne Europos valstybes. Nepalankiai jis atsiliepia apie gilesnės ES šalių integracijos siekiančius politikus, kuriuos simbolizuoja dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Atvira konfrontacija su Briuseliu baigsis Europos Parlamento rinkimuose, nes E.Macrono pozicijos besilaikantys politikai pralaimės“, – prognozuoja kandidatas į prezidentus.
Gintis kitaip
N.Puteikis pabrėžė NATO svarbą: „Nėra kitos alternatyvos, tik stiprinti NATO pajėgumus Lietuvoje ir pačios Lietuvos pajėgumus.“
Jis taip pat teigė, jog reikia remti Lenkijos siekį turėti JAV karių nuolatinę karinę bazę kaimyninėse teritorijose, o Lietuvoje tokios bazės turėti neįmanoma. Kandidato nuomone, Lenkijos pasiūlytas 1 mlrd. dolerių amerikiečių karinės bazės steigimui reikštų, kad lenkai šiuos pinigus investuotų į savo ekonomiką, kurtų darbo vietas savo šalies piliečiams. Tuo tarpu Lietuvos vykdomi karinės technikos pirkimai tik padeda išleisti pinigus.
N.Puteikis kritikavo Lietuvos skiriamą finansavimą karinėms pajėgoms. „Ne tankais mes ginsimės, ne tankais gynėmės, mūsų geografinė, klimatinė ir kitokia padėtis nepalieka kitokių iliuzijų, kad mus gali apginti tik JAV karinės bazės Lenkijoje“, – sakė N.Puteikis
Paklausus, ar nereikėtų didinti lėšų, skiriamų žvalgybai, kuri užtikrina nacionalinį saugumą, N.Puteikis sakė, kad reikėtų daugiau lėšų skirti diplomatinio personalo didinimui, analitinių gebėjimų nukreipimui analizuoti Artimųjų Rytų regioną.
2 proc. gynybai, jo nuomone, yra jau ir per daug, nes Lietuva esą ir taip yra tarp labiausiai besiginkluojančių ES šalių, kurios BVP esą ir taip yra skurdžiausias. Jo nuomone, mažėjant gyventojų šalyje, gali nebelikti, kam ginti šalį, gali reikėti į kariuomenę šaukti ir merginas. Dideli kariuomenės pirkimai, anot kandidato, žmones verčia abejoti kariuomenės pirkiniais ir jų nauda.
„Ar mes tikrai ginsimės apkasuose? Stebint konfliktus, ar mes tikrai galvojame, kad bus Antro Pasaulinio karo tipo konfliktas?“ – klausė kandidatas į prezidentus.
Todėl, N.Puteikio nuomone, reikėtų investuoti į žmones, į gerus santykius su kaimynais, užuot pinigus skyrus „geležies pirkimui“. Paklausus, kaip jis vertina, jog Ukraina gynybai skiria 5 proc. BVP, N.Puteikis atsakė, kad šioje šalyje karinė pramonė kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę, todėl neteisinga lyginti Ukrainą ir Lietuvą.
Dėmesys energetikai
N.Puteikis taip pat nurodė, kad Lietuvai būtina siekti dar didesnės energetinės nepriklausomybės, greičiau atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo BRELL energetikos žiedo, kuris jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Rusiją, nes pastaroji valstybė gali manipuliuoti energetika ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kandidatas klausė, ar sutrikus dujų ir elektros tiekimui į Lietuvą ir šaliai bandant įjungti atsarginius energijos gaminimo generatorius, jie veiktų.
„Ar tikrai teisinga investuoti 2 proc. į Lietuvos kariuomenę ir neinvestuot į energetinį saugumą, į atsijungimą nuo BRELL žiedo“, – klausė N.Puteikis. Jo nuomone, būsimas šalies vadovas ar vadovė, turėtų skirti didesnį dėmesį užtikrinti Lietuvos energetikos sektoriaus nepriklausomybę, saugumą.
Taip pat N.Puteikis kritikavo dabar vykstantį atsijungimo procesą, kuris esą dėl korupcinių ryšių stringa, perkami prastos kokybės komponentai, kurie genda.
Todėl N.Puteikis siūlė atšaukti ekspertus, kurie moko ukrainiečius kovoti su korupcija, kad jie galėtų padėti susitvarkyti su šia problema Lietuvoje.
-
Naglis Puteikis nenori kraustytis iš Seimo viešbučio
-
M.Šešelgytė: Europa nėra JAV prioritetas
-
Lažybų kontorų favoritai prezidento rinkimuose – S.Skvernelis, I.Šimonytė, G.Nausėda
-
R.Karoblis: Vokietija investuos 110 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje
-
Giedrė Vaičekauskienė: Populistinė retorika kaip komunikacijos reiškinys – mokslinis žvilgsnis ir aktualijos
