Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 11d. 21:33

N.Puteikis: jei tapsiu prezidentu, S.Skvernelis nebus premjeras

Naglis Puteikis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Naglis Puteikis

Mindaugas Puidokas šiandien paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose ir dėl to palieka Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o Naglis Puteikis, jau anksčiau pranešęs apie dalyvavimą rinkimuose, pasakė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

„Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkimų įsipareigojimai nevykdomi, o autokratiniais sprendimais paminamas Lietuvos žmonių pasitikėjimas ir pagrindiniai demokratijos principai“, – sakė M.Puidokas. „Per rinkimus įsipareigojau ginti silpnuosius, atstovauti mažiau uždirbantiems, o Sauliaus Skvernelio vyriausybė vis tolsta nuo tokių Centro partijos programos nuostatų (nuo Valstiečių programos taip pat), ir akivaizdu, kad ir toliau vis tols“, – tai N.Puteikio žodžiai. Ir N.Puteikis, ir M.Puidokas – LRT „Dienos temoje“.

– Pone M.Puidokai, skelbiatės, kad traukiatės iš partijos, bet liekate frakcijoje. Taip, jūsų toks noras, bet frakcija dar ketina svarstyti, ar jūs liksite joje. Manote, kad jus paliks?

M.Puidokas: Manau, kad visų pirma reikėtų paaiškinti mano sprendimą. Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja kandidatą į prezidentus suspenduoti savo partinę narystę – aš tą ir atlieku, nes to reikalauja mūsų šalies įstatymai, kadangi prezidentas turi atstovauti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų politinės priklausomybės. Kalbant apie frakciją, taip, iš jos nesitraukiu, nes manau, kad keliu teisingus klausimus, kad privalome vykdyti savo svarbiausius įsipareigojimus ir pažadus žmonėms, kuriuos davėme prieš rinkimus.

– Manote, kad jus paliks frakcija?

M.Puidokas: Nežinau frakcijos sprendimo, teko girdėti pono Ramūno Karbauskio, ponios Agnės Širinskienės pasisakymus, kuriuose jie įvardija, kad dės visas pastangas, jog frakcijoje nelikčiau. Man labai keista tokia pozicija visų pirma todėl, kad aš niekaip nelaikau savęs opozicija pačiai frakcijai dėl to, jog keliu klausimus, kurie yra vertybiniai ir kurie yra svarbūs. Manau, daug sveikiau būtų mums pripažinti, kad problemos egzistuoja, ir jas spręsti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – prezidento posto nutaręs siekti Mindaugas Puidokas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – prezidento posto nutaręs siekti Mindaugas Puidokas

– Pone N.Puteiki, sakote, kad ne tik jūs traukiatės iš frakcijos, bet ir išeinate su visa savo Centro partija iš koalicijos. Apie kokią koaliciją jūs kalbate, nes formaliai tarsi nebuvo tokios?

N.Puteikis: Aš esu Lietuvos centro partijos pirmininkas ir pagal mūsų partijos statutą turėjau gauti suvažiavimo sutikimą dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Tai buvo partijos sprendimas, ne mano asmeninis. Kai R.Karbauskis mane pakvietė, kreipiausi į savo partiją, kad ji man tokį sutikimą duotų. Partija pasakė, kad sutampa vertybės, sutampa tikslai, beveik sutampa rinkimų programa, ypač dėl pasirūpinimo neturtingais žmonėmis, dėl pajamų nelygybės mažinimo, turtinės nelygybės mažinimo, tad tokį sutikimą gavau. Jau nuo praeito biudžeto patyriau nuolatinį partijos spaudimą, kad vis dėlto nebeatitinka praktika: vertybės vienaip surašytos pas „valstiečius“, o Premjero praktika, jo finansų ir socialinės apsaugos ministrų praktika vis dėlto yra turtingųjų globa. Partija pareikalavo, kad pasitraukčiau iš koalicijos, ir aš traukiuosi.

– Supratau. Jūs abu šios dienos pasisakymuose neslepiate, kad jums nepatinka premjero veikla ir netgi, kaip jūs, N.Puteiki, sakėte, kad ir charakterio bruožai kai kurie nepatinka. Konstitucijos 67-as straipsnis sako, kad „Seimas prižiūri vyriausybės veiklą ir gali pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku“. Ar nebuvo verta pamėginti, nes pritariančių tikrai rastumėte?

M.Puidokas: Šiuo atveju pagrindinis dalykas yra tai, kad premjeras buvo iškeltas į savo poziciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuri triuškinama persvara laimėjo Seimo rinkimus. Buvo labai aiškūs įsipareigojimai ir pažadai vykdyti rinkimų programą, daryti tai, kad švietimas ir kultūra taptų prioritetais.

– Bet jei jis nevykdo, jūs galėjote...

M.Puidokas: Jis nevykdo, bet jis šiandien yra nominuotas mūsų politinės jėgos kandidatu į prezidentus, ir aš esu giliai įsitikinęs, kad, būdamas liberalas, o visi politologai pripažįsta, kad jo Vyriausybė būtent tokią politiką vykdo, jis niekaip negali atstovauti mūsų politinei jėgai ir jos rinkėjams.

– Taip, bet mano klausimas yra apie tai, kad jūs galėjote pareikšti nepasitikėjimą, ir būtų dėl to balsuojama Seime. Jūs nepabandėte to padaryti.

M.Puidokas: Matote, vienas ar du Seimo nariai šiuo atveju nėra tas lakmuso popierėlis, kad tokius procesus išjudintų Seimo kontekste. Galiausiai manau, kad kolega N.Puteikis sutiks, jog labai svarbu ir stabilumas valstybėje prieš labai svarbius rinkimus, o nepasitikėjimo pareiškimas šiuo atveju būtų destruktyvi veikla, kuri neprisidėtų prie stabilios politinės sistemos.

Galiausiai manau, kad kolega N.Puteikis sutiks, jog labai svarbu ir stabilumas valstybėje prieš labai svarbius rinkimus, o nepasitikėjimo pareiškimas šiuo atveju būtų destruktyvi veikla, kuri neprisidėtų prie stabilios politinės sistemos.

N.Puteikis: Aš truputėlį kitaip manau negu Mindaugas. Liberalų frakcija, Tėvynės sąjungos frakcija yra labai liberalių pažiūrų. Iš esmės S.Skvernelis vykdo jų ankstesnės vyriausybės, A.Kubiliaus vyriausybės, sprendimus. Mokesčių reforma yra tik dekoratyvinė, ji nepasiekė giluminių sprendimų, kurie buvo žadėti mažiau uždirbantiems žmonėms. Pensijų ir algų didinimas didžiajai daliai gyventojų iš esmės beveik sutampa su infliacija. Gal truputėlį lenkia, bet žmonėms buvo žadėta, kad mes pavysime kaimynų pensijas, išmokas, algas, nes jų ekonomika yra visiškai tokia pati, o skirtumai kelių šimtų eurų susidaro todėl, kad visos vyriausybės, visos frakcijos, išskyrus labai retas išimtis, Seime per pastaruosius 10-15 metų visą laiką siekė globoti turtingiausių žmonių pajamas ir tą vadinamąjį „mokesčių gyvulių ūkį“, kai kuo turtingesnis, tuo mažesnį procentą moka, ir tai yra išimtis ES ir vakarietiškoje kultūroje.

Juos globojo Tėvynės sąjunga, liberalai, o paskelbus interpeliaciją S.Skverneliui, jie visi susivienytų ir jį apgintų. Todėl dalis politologų ir dalis ekonomistų sako, kad mokesčių politika iš esmės beveik tokia pati. Stasys Jakeliūnas beveik vienintelis „valstiečių“ frakcijoje bandė Premjerą įtikinti, kad vis dėlto reikia grįžti prie programos. Deja, kaip matome, kandidatu į prezidentus iškėlė „valstiečiai“ ne S.Jakeliūną. R.Karbauskis, beje, irgi, sakyčiau, yra daugiau „apačių“ negu „viršūnių“ atstovas, o S.Skvernelis yra vienareikšmiškai turtingųjų interesų gynėjas ir ruošiasi palikti tuos pačius mokesčių ir „gyvulių ūkio“ neteisingumo principus.

– Kitaip sakant, interpeliacija būtų nepavykusi?

N.Puteikis: Visiškai nepavykusi.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Mindaugas Puidokas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Mindaugas Puidokas

– Jeigu Jūs taptumėte – vienas arba kitas – prezidentu, ar S.Skvernelis liktų premjeru?

M.Puidokas: Puikus klausimas. Manau, prezidentas visų pirma privalo būti diplomatas, jis turi dirbti su valdančiąja dauguma, jis privalo tartis, išklausyti, išgirsti ir ieškoti kompromiso. Manau, tai priklausytų nuo to, kokią komandą matytų premjeras S.Skvernelis – ar iš tiesų būtų pasikeitimų, kad tie žmonės, kurie yra aiškiai konservatorių politikai, paliktų vyriausybę. Jeigu taip įvyktų, be abejonės, būtų galima kalbėtis ir tartis, bet jeigu žmonės, kurie aiškiai vykdo visiškai kitą politinę liniją, kaip, tarkim, pirmasis vicekancleris Deividas Matulionis, prieš tai buvęs kancleriu A.Kubiliaus vyriausybėje, jeigu jis ir panašūs žmonės išliktų, bendras darbas būtų labai sudėtingas, ir būtų sudėtinga tikėtis, kad rinkėjų lūkesčiai bus pateisinti. Labai gerbiu visus rinkėjus – ir konservatorių, ir liberalų – bet šiuos rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tad normalu ir racionalu tikėtis, kad ir vyriausybė vykdytų atitinkamą politiką ir atitinkami žmonės būtų raktinėse pozicijose.

N.Puteikis: Aš tikrai nesitarčiau, jeigu tik aplinkybės leistų. Aplinkybės gali būti tik vienos – Seimo dauguma turi paremti naująjį premjerą, nes mes esame parlamentinė valstybė. Jeigu tokios aplinkybės leistų arba būtų galimybė tokias aplinkybes formuoti, premjeru siūlyčiau Raimondą Kuodį, nes jis kalba apie grįžimą į Europos šeimą mokesčių reformos prasme ir kad visiems būtų teisingi mokesčiai – kuo daugiau uždirbi, tuo didesnį procentą gyventojų pajamų mokesčio moki, kaip yra visose Europos ir Vakarų kultūros šalyse.

O, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ministru pasiūlyčiau dirbti Romui Lazutkai, nes jis labai aiškiai įrodinėja, kad, pavyzdžiui, tai, ką Seimas patvirtino, ta reforma pensijų, kai nukreipiama dalis pinigų į privačius pensijų fondus, iš tikrųjų tai yra melagystė ir apgavystė žmonių. Niekas iš politikų tvirtai nepasako, kad žmonių pensijos privačiuose fonduose nekompensuojamos, infliacija graužia jas ir jų nekompensuoja valstybė, didindama iš biudžeto išmokas, pervedimus „Sodrai“ arba kitais būdais. Visada visose valstybėse pensijas didina tam, kad jos sparčiau didėtų, negu graužia infliacija. Šitų dalykų niekas nepasako, o R.Lazutka tai pasako. Jis būtų „apačių“ ministras, o R.Kuodis būtų „apačių“ premjeras. Šie žmonės gina viešąjį interesą, jie gina vien viešojo sektoriaus algas, jie nori, kad būtų mūsų algų vidurkiai kaip pas latvius ir pas lenkus, šie žmonės turi atstovauti viešajam interesui, ne S.Skvernelis.

Šie žmonės gina viešąjį interesą, jie gina vien viešojo sektoriaus algas, jie nori, kad būtų mūsų algų vidurkiai kaip pas latvius ir pas lenkus, šie žmonės turi atstovauti viešajam interesui, ne S.Skvernelis.

M.Puidokas: Papildysiu gerbiamą N.Puteikį, kad gerbiamas R.Kuodis buvo vienas iš kandidatų tapti premjeru, ir aš labai aktyviai rėmiau tokį sprendimą. Bet, deja, jis netapo tikrove.

– Tai ir jums jis tiktų?

M.Puidokas: Taip, jis taip pat tiktų. Manau, tai būtų tikrai geras sprendimas mūsų valstybei.

– Vis tiek pagal Konstituciją bent jau 3 pirmi prezidento darbo punktai yra užsienio politika, tai dabar labai trumpai jūsų apie užsienio politiką paklausiu. Yra toks teiginys: „ES yra Lietuvos vystymosi ir ateities garantas.“ Ar sutinkate?

N.Puteikis: Jeigu tai yra suverenių valstybių sąjunga ir jeigu šitą sąjungą saugo NATO.

M.Puidokas: Be abejonės, garantas, kada mes turime aktyvią užsienio politiką. Mes privalome aktyviai dalyvauti ES ir, tik aktyviai dalyvaudami, galime išspręsti esmines problemas. Mes labai aiškiai žinome, kad Lietuvos ekonominio augimo perspektyva nebus tokia puiki, kaip yra dabar, po to, kai nuo 2021 m. sumažės europinė parama. Privalome padaryti jau dabar esminius pokyčius ir nenukreipti visų pinigų į viešąją infrastruktūrą. Mes dirbtinai sukėlėme rodiklius, kurie mums dabar neleis gauti pakankamos europinės paramos. Turime nukreipti tai į atlyginimus viešajame sektoriuje – mokytojams, gydytojams ir kitiems.

– Dėl laiko stokos turiu Jus sustabdyti, bet supratau, kad ES tinka jums. O kad NATO yra Lietuvos saugumo garantas, sutinkate?

N.Puteikis: Saugumo garantas yra amerikiečių karinė bazė Suvalkų apskrityje. NATO pagrindas yra JAV – jų karinė bazė ir yra Lietuvos saugumo garantas.

– Tai kartu pasakau: „Amerika – strateginis Lietuvos partneris.“ Sutinkate?

N.Puteikis: Ne tas žodis.

– O jūs kaip manote, pone M.Puidokai?

M.Puidokas: Kietojo saugumo srityje nėra alternatyvos NATO kartu su JAV. Kaip minėjo kolega, mūsų saugumą užtikrinti tikrai galime, bet tiktai tada, jeigu Lietuva pati bus aktyvi saugumo kūrėja.

– Santykius su Rusija ir Baltarusija ar keistumėte, ar jie išliktų tokie, kokie yra dabar?

N.Puteikis: Kaip Estija ir Lenkija: jos balsuoja visada už sankcijas dėl Krymo užgrobimo, bet techniniame lygyje veikia techninės komisijos ir savo retorikoje neįžeidinėja Rusijos politinių lyderių. Bet mes galime vykdyti užsienio politiką tiktai kartu su ES, NATO ir JAV, vieni – ne.

M.Puidokas: Lietuva privalo atsigręžti į savo geografinę padėtį, į savo geopolitinį kodą ir tapti geopolitiniu tiltu tarp JAV, Vakarų Europos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos. Mes esame tie, kurie geriausiai žinome istorinę situaciją Rusijoje, kultūrines ypatybes ir galime būti geriausiais tarpininkais ieškant politinių sprendimų.

– Ar jums neatrodo, kad jūsų abiejų dalyvavimas gali vis dėlto sutrukdyti arba jums abiem, arba tam pačiam S.Skverneliui, iš tos pusės einantiems? Ir tada dešinieji abu, t. y. I. Šimonytė su G.Nausėda, pateks, o iš jūsų – nė vienas? Ar taip gali atsitikti, ką manote?

N.Puteikis: S.Skvernelis yra dešinesnis ir už G.Nausėdą, ir už I.Šimonytę, tai jie trys ir kausis dėl to paties rinkėjo, o mes kausimės dėl kito. Mes – dėl tos daugumos rinkėjų, kurie kenčia nuo tokios turčių globojimo politikos.

– Kaip manote, ar pateksite į antrąjį turą?

N.Puteikis: Aišku.

– O jūs?

M.Puidokas: Manau, būsiu tas žmogus, kuris sieks telkti centro kairės elektorato kandidatus, kviesti strateginės diskusijos. Manau, būtent rinkimų eiga parodys, kuris iš šių kandidatų yra stipriausias, ir tada kiti kandidatai galbūt sutiks tą stipriausią kandidatą paremti. Šiandien tikrai kovosiu dėl to, kad patekčiau į antrąjį turą.

Lrt.lt
Komentarai: 43

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min