Keista, kai dėl diktanto esi priverstas sugrįžti į mokyklą – nors ir ne savo. Ir jausmas, kai mokyklos sargas parodo klases, kuriose turėsi pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – keistai pažįstamas. Tikėjausi išvysti megztų berečių, pagyvenusių inteligentų ar bent jau brandžių piliečių, sugalvojusių taip paįvairinti eilinį šeštadienį. Bet... Teko nustebti. Puspilnės keturios klasės buvo užsėstos daugiausiai jaunimo – jose matėsi vienas kitas vyresnis veidas su jaunatviška šypsena.
„Šiais metais daug susirinko... – pastebėjo viena mokytoja, dalindama vokus ir lapus, kur reikėjo susigalvoti slapyvardį, nurodyti amžių ir profesiją. – Tik keista, kad neatėjo nei vienas moksleivis.“
Diktantą rašiusi mama savo sūnui teisinosi, kad klaidų padarė... „Mama, viena klaida – 2 litai!“, – erzino būsimas verslininkas.Tikrai keista, kad šioje mokykloje, šioje vietoje, nebuvo pasinaudota šių metų naujove, leidžiančia Nacionalinį diktantą rašyti ir mokiniams. Galbūt mokytojos nenorėjo savo auklėtinių versti organizuotai tikrintis lietuvių kalbos žinias, o gal mokiniams jau bloga nuo diktantų?
Visgi nuo mokyklinių diktantų šis skyrėsi tuo, kad klasės atmosferoje nebuvo įtampos. Žmonės šypsojosi, kai kas dar spėjo paplepėti, o prižiūrinčios mokytojos buvo neįtikėtinai malonios. Galbūt dėl to, kad ne viena jų ne tik prižiūrėjo, bet ir pati kartu su visais rašė ir dalyvavo. Taigi visi buvo lygūs.
Pasigirdęs tetos Betos balsas nuteikė – na, jei ne pasakai, tai bent jau ramiam pasakojimui. Tiesa, kai kas galiniuose suoluose patyrė stresą, kai buvo diktuojamas vos trečias Nacionalinio diktanto žodis: „Vytautas V. Landsbergis...“
„Kaip rašosi Landsbergis?!“, – girdėjosi karštligiškas šnibždesys. Kažkas patraukė pečiais, kažkas giliai susimąstė... Pasirodo, sunkumų galima aptikti pirmuosiuose žingsniuose, o dar laukė ilgas žodžių ir sakinių kelias, plačiau rašantiems užėmęs beveik du A4 formato lapus.
Iš pokalbių, padėjus tušinukus ir užklijavus vokus, girdėjosi, kad Nacionalinis diktantas „Partizanas“ dalyviams nebuvo sunkus, nepribloškė retai vartojamais žodžiais ar skyrybos įmantrybėmis.
Jaunimas išeidamas tikrinosi, kaip kas parašė. Viena mergina klausė kitos: „Kaip rašomas žodis „nesi“? Su viena ar dviem „e“?“ Kita šypsodamasi prisipažino, kad jau toli gražu ne viską prisimena, ką kadaise yra išmokusi. Diktantą rašiusi mama savo sūnui teisinosi, kad klaidų padarė... „Mama, viena klaida – 2 litai!“, – erzino būsimas verslininkas.
Tie, kam neužteko įspūdžių ir įdomių išgyvenimų, sąskaitas galės suvesti ir klaidas susiskaičiuoti sausio 28 d., kai www.atgimimas.lt ir kituose naujienų portaluose pasirodys teisingas viso diktanto tekstas. Įveikę be klaidų, bus kviečiami dalyvauti Nacionalinio diktanto finale vasario 28 d., na, o tie, kuriems pavyko parašyti „pūvėsiai“ ar ką panašaus galės be streso laukti kitų metų ir jau jubiliejinio – penktojo – Nacionalinio diktanto.
