Tai forumas, kuriame NATO valstybių parlamentarai kartu su kolegomis iš kitų valstybių ir tarptautinių institucijų aptars svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus, kurie ypač aktualūs Rusijai demonstruojant karinę jėgą Ukrainoje.
NATO Parlamentinė Asamblėja – tarptautinė organizacija, vienijanti 28 NATO valstybių parlamentarus, asocijuotus Asamblėjos narius bei kitus partnerius. Asamblėja du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, renkasi į sesijas, kurios kasmet vyksta skirtingose šalyse.
Gegužės 30 dieną Vilniuje prasidėsianti NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesija bus jau antroji rengiama Lietuvoje. Pirmoji vyko 2001 metais.
Rusija arogantiškai boikotavo 2001 metų sesiją, vykusią Vilniuje, nors ir buvo labai kviečiama
Ir prieš 13 metų, ir dabar NATO parlamentinės asamblėjos darbe dalyvaujanti parlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad įdomus sutapimas, jog ir 2001 metais, ir šiemet NATO parlamentinės asamblėjos sesijoje kaip asocijuota narė nedalyvauja Rusijos Federacija, nors ir dėl skirtingų priežasčių.
„Rusija arogantiškai boikotavo 2001 metų sesiją, vykusią Vilniuje, nors ir buvo labai kviečiama. Bendravome su parlamentarais ir jie patys likus keliems mėnesiams iki sesijos tikino, kad atvyks, bet paskui gautas nurodymas iš Kremliaus ir jie neatvyko, parodydami, kad ignoruoja diskusijas apie tai, kad Lietuva, Latvija, Estija gali būti NATO narės“, – kalba Seimo delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
„Prieš pora mėnesių mums su R. Juknevičiene teko dalyvauti Rygoje vykusiame nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame asocijuotos narės statusas iš Rusijos buvo atimtas ir Rusijos atstovo šioje sesijoje Vilniuje nebus, nes Rusijos narystė NATO parlamentinės asamblėjos formate yra ne sustabdyta, o išvis nutraukta“, – teigia Seimo delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas Andrius Mazuronis.
Tris dienas vyksiančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje bus priimtos trys deklaracijos: Lietuvos Seimo delegacijos pasiūlyta deklaracija dėl NATO plėtros, kita – dėl transatlantinių santykių ir dėl paramos Ukrainai.
„Gruzija jau seniai pareiškusi, kad nori būti NATO nare. Su Moldova ir Ukraina yra šiek tiek kitokia situacija. 2010 metais išrinktas V. Janukovyčius atšaukė Ukrainos narystės NATO paraišką ir šiandien yra labai komplikuota situacija todėl, kad Ukraina formaliai nėra pareiškusi noro įstoti į NATO. Todėl dar laukia didžiulės diskusijos. Viena iš priežasčių, kodėl Rusija atakuoja Ukrainą yra bet kokia kaina stabdyti kokius nors žingsnius link Ukrainos narystės NATO“, – tvirtina R. Juknevičienė.
Renginyje laukiama apie 500 dalyvių. Atvyks NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Hugh Bayley, NATO Generalinis sekretorius ir Šiaurės Atlanto Tarybos pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas, kiti garsūs politikai.
