15min be reklamos
2017 12 14, 08:50

Naujas A.Verygos planas sukėlė šoką ir pacientams, ir medikams: bus gėda prieš Europą

Tai galima vadinti vėžiu sergančių pacientų genocidu. Tai daugiau negu reforma, tai kažkas nauja ir kardinalaus pasaulyje. Būtent taip apibūdinamas naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas, parengtas už uždarų durų, nesitariant nei su pacientais, nei su specialistais, nuo žemės paviršiaus nušluoti Nacionalinį vėžio institutą (NVI). Šiuo planu vėžio gydymą norima grąžinti į bendro profilio ligoninę, todėl NVI bus sujungtas su Santaros klinikomis ir restruktūrizuotas.
Nacionalinis vėžio institutas
Nacionalinis vėžio institutas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pirmasis laiškas buvo tik šoko terapijos pradžia

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė pasakojo, kad paskutinę lapkričio dieną Mokslo tarybą pasiekė raštas iš SAM, pranešantis, kad keičiamas įstaigos pavaldumas – Švietimo ir mokslo ministerijai priklausiusi įstaiga pereina į SAM rankas.

Tai buvo pavadinta Sveikatos apsaugos sistemos reformos dalimi. Pasakyčiau, jei nuspręsta, kad infekcines ir onkologines ligas galima gydyti kartu, tai netgi ne reforma, o kažkas kardinalaus ir naujo.

„Pasirodė, kad dvi ministerijos apie tai diskutavo jau nuo spalio vidurio, tačiau nematė reikalo į diskusiją įtraukti nei NVI administracijos, nei darbuotojų, nei onkologų ekspertų ar pacientų atstovų. Viskas vyko už uždarų durų. Ir netgi už mus, kaip nieko nesugebančius, buvo parengti įstatai, pagal kuriuos turėsime gyventi daug metų. Iš karto išreiškėme poziciją, kad mes taip pat norime žinoti, kas vyksta ir kodėl, užuot gavę jau nuleistą sprendimą, kad viskas keičiasi vos ne nuo rytojaus.

Tai buvo pirmoji šoko terapija. Po mūsų siūlymo pasikalbėti su darbuotojais, specialistais, ekspertais buvome pakviesti į diskusiją. Ir kai paklausėme, ar tikrai NVI institutą norima sujungti su Santaros klinikomis, perskirstyti lovas tarp šių įstaigų ir ar tikrai sprendžiamas Dermatovenerologinio centro perkėlimas į mūsų patalpas, atsakymas buvo teigiamas. Tai buvo pavadinta Sveikatos apsaugos sistemos reformos dalimi. Pasakyčiau, tai labai ryški reforma, jei nuspręsta, kad infekcines ir onkologines ligas galima gydyti kartu. Tai netgi ne reforma, o kažkas kardinalaus ir naujo“, – teigė medikė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kostiumo dizaino katedros studentai Nacionaliniame vėžio institute pristatė savo sukurtų galvos apdangalų kolekciją
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kostiumo dizaino katedros studentai Nacionaliniame vėžio institute pristatė savo sukurtų galvos apdangalų kolekciją

Tik neseniai už pažangą Lietuva pagirta Briuselyje

Pasak jos, žiūrint istoriškai, pasaulinės tendencijos šioje srityje yra įvairios. Iš tiesų galima rasti skirtingų vėžio gydymo strategijos pavyzdžių. Tačiau naujausia visuotinė pasaulinė tendencija – vėžio gydymą koncentruoti specializuotuose centruose.

Ir akmenligė, ir inkstų vėžys bus gydoma tame pačiame skyriuje, nors pasaulyje kaip tik priešingos tendencijos – gydytojai specializuojasi.

„Kaip tik neseniai Briuselyje vyko posėdis vėžio kontrolės klausimais. Atvyko 22 Europos šalys ir tik dvi iš jų neturėjo specializuotų centrų. Jų situacija buvo apibūdinta kaip prasta, nešiuolaikiška. Mat didžiausias centralizuotų centrų privalumas tas, kad čia dirbantys gydytojai susiduria tik su šia liga, jie turi galimybę specializuotis, todėl jų kompetencija auga, jie gali suteikti geriausios kokybės paslaugas. Tokie centrai turi galimybę sutelkti geriausias šios ligos diagnostines priemones, kitą įrangą. Galiausiai ligoniai įtraukiami į klinikinius tyrimus: kuo daugiau pacientų, tuo daugiau klinikinių tyrimų.

Mes turime daugiaprofilines universitetines klinikas Vilniuje ir Kaune, visgi didžiausi onkologinių ligonių srautai yra pas mus. Todėl labai keistai skamba sprendimas centrą išformuoti. Kalbama, kad pasaulyje yra tokių pavyzdžių, kai onkologiniams ligoniams chirurginės paslaugos teikiamos plataus profilio ligoninėse. Taip, tokių pavyzdžių yra, tačiau bendra dabartinė pasaulinė tendencija – vėžio gydymo pajėgas telkti specializuotuose centruose. Išsivysčiusios, turtingos Europos šalys paskaičiavo, kad toks vėžio gydymo būdas yra ekonomiškai naudingesnis, jis leidžia lėšas panaudoti racionaliau“, – tikino S.Jarmalaitė.

Kokios yra pasaulinės tendencijos

Vėžio gydymas, medikės teigimu, tampa vis labiau individualizuotas, sudėtingas ir gan brangus, todėl yra paprasčiau, kai viename centre sutelkiamos sudėtingos diagnostinės priemonės, genetinio profiliavimo, molekulinių tyrimų metodai. Tam reikia ir labai kompetentingų specialistų, ir aparatūros, todėl net tokios šalys, kaip Prancūzija, Ispanija, vėžio gydymą centruoja, neišbarsto jo po visą šalį.

„Mūsų nedidelei šaliai dar racionaliau būtų nebarstyti. Tačiau Lietuva nesiremia jų patirtimi ir be jokių ekonominių skaičiavimų nusprendė kitaip. Šiuo metu turime net 15 pacientų draugijų, nebūtinai susijusių su vėžiu, palaikymą. Jos būgštauja kartu su mumis, kad kažkas pasikeis vėžio gydyme, kai paslaugos bus išbarstytos po kelias ligonines.

Žmonės buvo įpratę čia gauti visas paslaugas – nuo diagnostikos iki gydymo. Dabar jie būgštauja, kad nebežinos, kur kreiptis. Pagaliau buvo daug investuota į gydytojų kompetenciją. Kur jie dabar dėsis? Jei dalies skyrių nebeliks, tikrai nebereikės ir tiek gydytojų. Ir akmenligė, ir inkstų vėžys bus gydoma tame pačiame skyriuje, nors pasaulyje kaip tik priešingos tendencijos – gydytojai specializuojasi“, – pasakojo S.Jarmalaitė.

Scanpix nuotr./Vėžio ląstelės kompiuterio ekrane
Scanpix nuotr./Vėžio ląstelės kompiuterio ekrane

Vykti į kitą ekspertų susitikimą bus gėda

Pasak jos, vėžio grąžinimas į bendro profilio ligonines nėra pažangi tendencija. Europos kontekste tai žingsnis atgal.

„Kai pasitarime Briuselyje iš 22 šalių dvi šalys, nulenkusios galvas, sakė, kad neturi specializuotų centrų, kad vėžys pas juos gydomas bendro profilio ligoninėse, visi į juos žiūrėjo su užuojauta. Aš pati stengiausi savo šalį pristatyti iš gražiosios pusės, gal šiek tiek ir pagražindama situaciją.

Mes turime problemų vėžio gydyme, prevencinėse programose, bet po pranešimo daug kas priėję pasidžiaugė tuo, kad pas mus gerai. Įsivaizduoju, kaip mes atrodysime, kai po mėnesio ten sugrįšiu, kaip reikės pranešti naujieną, kad nebeturime to, už ką buvome pagirti“, – svarstė medikė.

Pacientų atstovas: skambiai tai galima pavadinti genocidu

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas, paklaustas, kaip į tokią naujiena reaguoja organizacija, teigė, kad tokios naujienos prieš šventes pacientams sveikatos tikrai nepridės. Mat naujiena jiems buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Pasak jo, noras SAM susigrąžinti Nacionalinio vėžio instituto pavaldumą yra suprantamas, viskas būtų gerai, bet kalbama apie didžiules pertvarkas: dalį instituto lovų norima perkelti į Santaros klinikas, mokslinį padalinį prijungti prie Inovatyvios medicinos centro, o į instituto pastatą atkelti Dermatovenerologijos centrą, kas visai nesuprantama.

Planus kartu su onkologiniais ligoniais gydyti sergančius dermatovenerologinėmis ligomis skambiai galima būtų pavadinti onkologinių pacientų genocidu.

„Kalbant iš pacientų pusės, daug metų šią įstaigą turime kaip unikalų darinį, kuris pastaruoju metu stiprėja tiek klinikinėje, tiek mokslinėje srityje, ir neatrodo, kad kas nors jame eiti žemyn, todėl reikėtų kažkokių pertvarkų. Kai įstaiga buvo perduota Švietimo ir mokslo ministerijai, ji išgyveno be jokių pertvarkų. Čia gydosi didelė dalis pacientų, ir dabar jiems pasakysime, kad šios įstaigos nėra, yra kažkoks absurdas. Mes žinome, kad Santaros klinikose ir dabar skyriai perpildyti. Kur jos dės instituto pacientus? Naujų pastatų juk nėra.

Kai visa Lietuva kalba apie interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui, tokie svarbūs PSDF biudžeto sprendimai daromi tyliai po antklode, nesitariant su visuomene. O būtų gerai, kad tie, kurie mano, kad toks pertvarkos kelias yra geras, sugebėtų išsakyti ir savo argumentus, kodėl vėžio institutas neatlieka savo paskirties, nors prieš trejus metus jis buvo įvardytas kaip strategiškai svarbus Lietuvai. Buvo svarstoma, kad jo sudėtyje būtų ir mokslinė bazė, ir klinika. Dabar nusprendžiama atsisakyti šios minties, bet mokslinio pagrindimo, kodėl taip reikėtų daryti, aš nežinau“, – teigė svarstė pašnekovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas

Pasibaisėjo planu kartu gydyti infekcinius ir onkologinius pacientus

Š.Narbutas sutinka, kad Santaros klinikos turi stiprią hematologijos, transplantacijos bazę, specializuojasi gydydamos retas ligas, tačiau negydo visų vėžiu sergančių pacientų. Tuo tarpu Nacionaliniame vėžio institute sėkmingai gydomas krūties vėžys, prostatos, storosios žarnos vėžys. Vėžiu sergančiam pacientui kaip tik ir yra svarbu, kad gydytojas, pas kurį jis atėjo, panašių atvejų būtų matęs ne kelis per metus, o kelis šimtus. Tokius specialistus ir galima rasti Nacionaliniame vėžio institute.

„Pagaliau planai kartu su onkologiniais ligoniais gydyti sergančius dermatovenerologinėmis ligomis... Turėkime omenyje, kad dalis jų serga užkrečiamomis infekcinėmis ligomis. O ką tai reiškia pacientams, kurie yra be imuniteto? Skambiai tai galima būtų pavadinti pacientų genocidu. Kaip tokie pažeidžiami pacientai gali būti greta sergančiųjų infekcinėmis ligomis? Niekur pasaulyje infekcinės ligoninės nebūna tame pačiame pastate, kuriame gydomi sunkiomis ligomis sergantys žmonės“, – tikino POLA prezidentas.

Pacientai įsižeidę: juos kviečia tik tada, kai politikams naudinga

Pasak jo, numatoma pertvarka pacientams neprideda nei saugumo, nei aiškumo. Visi žino, kokios eilės yra Santaros klinikose. Kai jas užplūs dar ir instituto pacientai, eilės bus dar didesnės. Taigi paslaugų prieinamumas vienareikšmiškai mažės.

„Ar vėžiu sergantys žmonės turi laiko laukti? Tačiau Nacionalinį vėžio institutą nuspręsta nušluoti nuo žemės paviršiaus, net nepasitarus su pacientais. Mes tiek metų kovojame, kad pacientų balsas būtų išklausomas, kad dalyvautume ten, kur priimami sprendimai. Deja, kai politikams reikia, jie pacientus pasitelkia kaip buferį, kai nereikia – viską daro mums už nugaros. Kai planuojamos tokios rimtos pertvarkos, mes netgi ne prašome, o reikalaujame, kad mums jos būtų bent jau pristatytos“, – svarstė Š.Narbutas.

POLA buvo vienas pagrindinių SAM ramsčių įgyvendinant naująją vaistų kainų politiką. Kilus žmonių pasipiktinimui, kad jų metų metus vartoti ir gydytojų atitaikyti vaistai šiuo metu kainuoja brangiau, POLA savo viešais pasisakymais palaikė SAM ir naująjį kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija

SAM: viskas dėl kuo geresnių sąlygų pacientams gydytis

SAM atstovai, paprašyti išdėstyti argumentus, kodėl nuspręsta iš esmės pertvarkyti Nacionalinį vėžio institutą, teigė, kad pirmiausia norėtų nuraminti pacientus.

„Pacientai neturėtų nerimauti dėl vieno ar kito klinikinio centro perkėlimo į daugiaprofilinės ligoninės kaimynystę. Tokia praktika – ne naujiena. Pavyzdžiui, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės bei Vaikų raidos centro korpusų statybos tame pačiame Santariškių medicinos miestelyje. Šiais pokyčiais siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas pacientams gydytis ir suteikti jiems kokybiškas paslaugas. Taip pat svarbu užtikrinti palankias sąlygas moksliniam potencialui, moksliniams atradimams, kurie leistų dar efektyviau gelbėti žmonių gyvybes nuo vėžio ir toliau garsinti mūsų šalies mokslininkus visame pasaulyje.

Galutiniai sprendimai dar nėra priimti – šiuo metu vyksta diskusijos su suinteresuotomis pusėmis, siekiant rasti visus tenkinančius sprendimus. Neabejotinai dėl planuojamų pokyčių bus tariamasi ir su pacientais. Skubotų sprendimų negali būti, nes tai jautrus klausimas, tad turi būti rasti bendri sutarimai, turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kad pacientai, medikai ir kiti spėtų deramai pasiruošti naujovėms. Plačiau apie tai galėtų pasisakyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir Santaros klinikų atstovai“, – teigiama SAM atsakyme.

G.Adinavičiūtės/15min nuotr./Priėmimo skyrius
G.Adinavičiūtės/15min nuotr./Priėmimo skyrius

Kitos šalys nuo platesnių komentarų susilaiko

Santaros klinikos viešai šiuo klausimu pozicijos nereiškia – tiesiog laukia Vyriausybės sprendimo: kaip Vyriausybė nuspręs, taip ir bus.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo prof. Eugenijaus Butkaus, ŠMM neinicijuoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pavaldumo keitimo.

„Mes siūlome ir, regis, radome su Sveikatos apsaugos ministerija sutarimą, kad NVI pavaldumo klausimas turi būti svarstomas ne atskirai, o bendros valstybinių mokslo institutų veiklos ir perspektyvos kontekste.

Šiuo metu dirba premjero sudaryta darbo grupė dėl Valstybinių mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo, ji pateiks savo išvadas. Bus išnagrinėta NVI mokslo raida, mokslo ir klinikų santykis, galimi valdymo modeliai, sąveika su kitais biomedicinos srities tyrimais ir institucijomis, tolesnis bendradarbiavimas su Santaros klinikomis. Svarbu matyti bendrą Santariškių miestelio viziją ir plėtrą, mokslo ir klinikų vienovę“, – teigė ŠMM atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min