„Čia yra viskas, kas šiuo metu sukurta naujausio ir geriausio“, – taip per centro atidarymą sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Tuo neabejojantys ligoniai plūsta į šią gydymo įstaigą. Tačiau atvykę čia jie dažnai lieka nusivylę, nes skubios pagalbos tenka laukti nuo kelių valandų iki paros.
„Klinikų priimamasis – „super“. Nuo 4 ryto niekaip neapsisprendžia, guldyti močiutę, ar ne. Jau dvi valandas neurologas „eina iki mūsų“. Per tiek laiko būtų iš Vilniaus atvažiavęs“, – pasakojo savo slaugomą artimąją į Kauno klinikas atvežęs Alius.
Galiausiai po gero pusdienio garbaus amžiaus ligonė buvo išsiųsta į kitą gydymo įstaigą. Į Kauno klinikas ją iš namų Kaune atvežė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai.
Panašią situaciją neseniai patyrė ir kaunietė Deimantė. Jauna moteris į Kauno klinikas lydėjo akį susižeidusį tėvą. Jį konsultacijai į Kauną atsiuntė kito miesto medikai.
„Galiu tik padėkoti Kauno klinikų medikams, kurie nuoširdžiai rūpinosi mano tėčio sveikata, tačiau pats Skubios pagalbos ir traumų punktas yra visiškas nesusipratimas.
Mano tėtis buvo atsiųstas su rimta trauma, tyrimai ir apžiūra atlikti tikrai greitai. Iš karto pasakė, kad reikės operacijos, tačiau tik praėjus bemaž 10 val. ji buvo atlikta.
Manau, už tai atsakomybę turėtų prisiimti šio centro vadovas, o ne jame besidarbuojantys gydytojai ir seselės, kurie visiškai nieko nespėja, tikrąja to žodžio prasme, skriedami iš vieno pastato į kitą tuneliais.
Mano tėtis buvo atsiųstas su rimta trauma, tyrimai ir apžiūra atlikti tikrai greitai. Iš karto pasakė, kad reikės operacijos, tačiau tik praėjus bemaž 10 val. ji buvo atlikta.
Visą tą laiką reikėjo laukti. Ir ne palatoje, o priėmimo salėje... Suprantama, kad tai nepatogu, vargina, o ir pasakyti, kada pagaliau viskas baigsis, niekas negali, nes nežino“, – pasakojo moteris.
Ji teigė suprantanti, kad akies trauma nėra mirtinas atvejis. „Tačiau jeigu būtent dėl to laukimo jis neteks regėjimo? Nesu specialistė, nežinau, kokią įtaką šioje situacijoje atlieka laikas, visgi, vadovas turėtų pagalvoti, ką daryti, jog tokios situacijos nesikartotų.
Be to, pacientams ir jų artimiesiems reikėtų suteikti visą reikiamą informaciją (viso to nebuvo). Juk jau vien tas atvejis, kai moteris, susilaukusi dvynukų mirė, kai nebuvo suteikta pagalba, meta juodą dėmę ant viso centro darbo sureguliavimo“, – kalbėjo Deimantė.
Greitį mažina „ne ten pataikę“ pacientai
Pasak Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovo dr. Kęstučio Stašaičio, birželį Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriui persikėlus į naujas patalpas kasdienis pacientų srautas iš tiesų padidėjo.
„Imamės visų reikiamų priemonių, kad darbas naujajame centre vyktų kuo efektyviau.
Piko valandomis skyriuje dirba trys registratoriai, įsteigtas papildomas slaugytojo ir paramediko postas, tuo metu dirba daugiau gydytojų.
Tačiau kiek bedirbtų personalo, reikia suprasti ir tai, kad potencialus pacientų, kuriems reikia skubios pagalbos, skaičius yra sunkiai prognozuojamas.
Pasitaiko, kad į skyrių vienu metu keliais greitosios pagalbos automobiliais atgabenami 4–5 ar dar daugiau kritinės būklės pacientų, kuriuos privalome gelbėti nedelsdami ir tyrimai jiems turi būti atlikti nieko nelaukiant. Todėl kitiems pacientams tyrimų ir konsultacijų tenka luktelėti ilgėliau“, – kalbėjo medikas.
Pasak K.Stašaičio, pavyzdžiui, Kaune įvykus avarijai, į kurią pateko troleibusas, į Kauno klinikas greitosios medicinos pagalbos automobiliais vienu metu buvo pristatyta 12 nukentėjusių asmenų. „Tokie ir panašūs atvejai yra mūsų kasdienybė“, – teigė Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas.
Kai kurie pacientai, net ir nesant būtinosios pagalbos poreikio, atvažiuoja būtent į mūsų skyrių. Tokiems siūlome kreiptis į savo šeimos gydytoją arba mokėti už paslaugas, teikiamas mūsų centre.
Pašnekovas pabrėžė, kad pasitaiko atvejų, jog į Klinikas kreipiasi pacientai, kuriems pagalbą galėtų suteikti kitų gydymo įstaigų medikai.
„Be pačių gyventojų geranoriškumo ir sąmoningumo pasiekti visus tenkinantį aptarnavimo greitį nepavyks.
Neretai žmonės, patys to nežinodami arba tikslingai stengdamiesi patekti būtent į Kauno klinikas, atvyksta dėl problemų, kurias puikiausiai išspręsti galėtų juos gydantis šeimos gydytojas arba bet kuris iš likusiųjų trijų priėmimo skyrių Kauno mieste.
Tokie pacientai, atvykdami į Kauno klinikas, kurių paskirtis yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas sunkiausiems miesto ligoniams, paralyžiuoja skyriaus darbą, dėl to labai nukenčia bendra visų pacientų aptarnavimo trukmė“, – nurodė gydytojas.
Pašnekovas užtikrino, kad Traumų ir skubios pagalbos centras dirba pagal numatytą tvarką – skyriaus darbą reglamentuoja 2004 m. balandžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymas Nr. V-208 ir šio įsakymo pakeitimai.
Juose nurodoma, kad pirmiausia pagalba suteikiama pacientams, kuriems yra gyvybei grėsmingos ir potencialiai ūmios mirtinos būklės (I ir II sunkumo kategorija).
„Raginčiau gyventojus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus turėti tai omenyje, nes dėl lengvų traumų ar stabilios būklės į skyrių atvykusiems pacientams (III ir IV sunkumo kategorija) apžiūros gali tekti palaukti ir 30 min. ar 1 val., kol būtinoji pagalba pirmiau bus suteikta kritinės būklės pacientams“, – sakė K.Stašaitis.
Kritinės ir sunkios būklės pacientų šiame skyriuje yra apie 25–30 proc. Dažniausiai jie atvyksta GMP automobiliais ir reanimobiliais.
„Kadangi esame trečio lygio ligoninė, tai kritinės būklės pacientai atvežami ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Per parą mūsų centre apsilanko 200–280 pacientų, įskaitant ir vaikus“, – kalbėjo Skubiosios medicinos klinikos vadovas.
Nepaisant to, kad naujajame centre yra sukurta moderniausia infrastruktūra, operatyviai nustatyti diagnozę nėra paprasta – gydytojų darbo greitį riboja ir tyrimų trukmė.
Tyrimų atlikimas ir įvertinimas – atsakingas darbas, kuris lemia tolesnę paciento gydymo sėkmę ir yra padaromas ne per kelias minutes“, – darbo priimamajame specifiką aiškino medikas.
„Net ir turint moderniausią aparatūrą, atlikti kraujo tyrimą užtrunka. Pavyzdžiui, kraujo sudėties tyrimas, priklausomai nuo tyrimo sudėtingumo, trunka nuo 1 val. iki 2 val.
Ultragarso tyrimas, rentgeno nuotraukos atlikimas ir jos įvertinimas – dar 1 val. Sudėtingas kompiuterinės tomografijos tyrimas – dar vieną papildomą valandą.
O suteikti visą reikiamą pagalbą skyriaus gydytojai gali tik surinkę ir įvertinę visų tyrimų rezultatus.
Tai labai atsakingas darbas, kuris lemia tolesnę paciento gydymo sėkmę ir yra padaromas ne per kelias minutes“, – darbo priimamajame specifiką aiškino medikas.
Pasak jo, kartais atvejai būna tokie sudėtingi, kad tenka tartis ir su kitų specialybių gydytojais.
Tikras gydymas – ne tik stacionare
Dar viena nepasitenkinimo priežastis yra nepagrįstas tikėjimas, kad gydytojas, nustatęs ligą, priims sprendimą guldyti pacientą į Kauno klinikas.
„Nuo seno pacientai galvoja, kad „tikras“ gydymas prasideda tik stacionare ir dažnai reikalauja tuoj pat guldyti. Tačiau naujame skyriuje turime tokias pat sąlygas, kaip ir Kauno klinikų stacionare, dėl to pacientui gydymą pradedame iškart Skubiosios medicinos klinikoje.
Tuos pacientus, kurių būklė sunki, guldome į Kauno klinikas (tokie būna apie 27 proc. besikreipiančių pacientų). Kitus, būklei pagerėjus, išleidžiame į namus arba pervežame gydytis į kitas gydymo įstaigas arčiau gyvenamosios vietos“, – pasakojo K.Stašaitis.
Medikas pabrėžė: nors kartais atrodo, kad priėmimo skyriuje ligonis tik laukia, tuo metu darbas su juo vyksta.
„Deja, pacientas to nejaučia, o namiškiai nemato, dėl to kartais ir reiškia nepasitenkinimą.
Šia prasme esame įdomioje padėtyje, kai sveikiausi pacientai ar artimieji, kurie „gaišta“ laiką dėl savo artimojo skyriuje, reiškia daugiausia nepasitenkinimo, o sunkios būklės pacientai, kuriuos ištraukiame iš mirties nagų, tiesiog negali padėkoti dėl savo būklės sunkumo.
Bet mes visada jaučiame jų dėkingumą, tokiais atvejais supranti savo specialybės misiją, skyriaus svarbą, mažiau kreipi dėmesio į nuolat nepatenkintus asmenis ir tiesiog stengiesi gerai dirbti savo darbą“, – kalbėjo Skubiosios medicininės pagalbos skyriaus vadovas.
Jis priminė, kad savo nuomonę apie Klinikų personalo darbą pacientai ir jų artimieji gali pareikšti elektroninėje vertinimo sistemoje, kuri įrengta šalia išėjimo iš klinikos.
„Ši vertinimo sistema yra kaip barometras, kuris mums parodo pacientų nuotaikas. Per praėjusį mėnesį manančių, jog reikėjo laukti ilgai, ir tokių, kurie patenkinti aptarnavimo laiku, buvo vienodas skaičius“, – pasidžiaugė K.Stašaitis.
Per trejus metus pastatytas Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras šiuo metu laikomas vienu moderniausių tokio tipo gydymo įstaigų Lietuvoje. Planuojama, kad per metus jame bus priimama daugiau nei 37 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos.
Panašios problemos – ne tik Lietuvoje
Pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius, srautas auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tiek ten, tiek pas mus dėl to ilgėja ir laikas, kurį ligoniai turi praleisti laukdami pirmosios apžiūros.
Todėl gydymo įstaigos priverstos ieškoti būdų, kaip organizuoti darbą, kad tie, kam reikia skubiausios pagalbos, ją gautų nedelsiant, nepaisant didėjančio pacientų skaičiaus.
Vidutinis laikas, kiek pacientas laukia pirmosios apžiūros, Amerikos priėmimo skyriuose pailgėjo nuo 46 min. iki 58 min
Statistika rodo, kad JAV per dešimtmetį (nuo 1999 iki 2009 metų) apsilankymų skubios pagalbos skyriuose skaičius išaugo 32 proc. – nuo 102,8 mln. iki 136,1 mln. per metus.
Dėl to vidutinis laikas, kiek pacientas laukia pirmosios apžiūros, Amerikos priėmimo skyriuose pailgėjo 25 proc. – nuo 46 min. iki 58 min. Ypač šis pokytis ryškus didmiesčiuose, kur atvyksta daugiau pacientų.
