„Mes specialiai atlikome tyrimą ir nenustebome – tik 4 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų žino, kas yra darnaus vystymosi tikslai, 80 procentų – visiškai nieko nežino, 16 procentų – kažką girdėję“, – teigia Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos (NNVBO Platforma) vykdančioji direktorė Rūta Avulytė-Jelagė.
Praeitais metais Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje 193-ijų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, patvirtinti darnaus vystymosi tikslai skatina pasaulio visuomenes įveikti skurdą ir badą, auginti ekonomiką, palaikyti miestų ir bendruomenių darną, vystyti kokybišką švietimą. Tokių siekių iš viso yra 17.
„Šie tikslai apima visas gyvenimo sferas ir tarpusavyje yra labai susiję. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbame apie emigrantus, tai emigracija Lietuvoje yra siejama su jaunimu, kuris negauna kokybiško švietimo arba deramo darbo, nėra pagarbos, [...] 25 procentai Lietuvos gyventojų gyvena skurdo ribose“, – į klausimą, kodėl tikslus reikia pristatyti Lietuvoje, atsako R.Avulytė-Jelagė.
Mes bandėme rasti šokiruojančias gerąsias detales.
Leidinyje „Gerosios pasaulio žinios“, kurį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dalijo moksleiviai ir studentai, publikuojama ne tik platesnė informacija apie darnaus vystymosi tikslus, bet ir „gerosios žinios“.
Kampaniją organizuojančios asociacijos atstovės nuomone, tai – objektyvi informacija, nesivaikanti šokiruojančių detalių, patraukiančių dėmesį.
„Mes bandėme rasti šokiruojančias gerąsias detales“, – sako R.Avulytė-Jelagė.
Leidinyje, kurio tiražas siekia 10 tūkstančių egzempliorių, rašoma ir apie švietimo svarbą kovojant su skurdu, ir apie sustabdytą demografinį sprogimą.
„Mūsų laikraštyje yra straipsnis apie Afrikos žemyne statomą žaliąją sieną – iniciatyvą užauginti 8000 km ilgio medžių ir kitų augalų liniją ir taip parūpinti maisto bei darbo“, – teigia NNVBO Platformos direktorė.
Minėtas sumanymas yra vienas iš pavyzdžių, rodančių, kaip tarptautinės bendruomenės patvirtinti tikslai yra įgyvendinami besivystančiose šalyse. Mūsų šalyje, anot R.Avulytės-Jelagės, veiksmams skiriama per mažai dėmesio.
Lietuvoje darnaus vystymosi programos nelabai finansuojamos ir tai susiję su mūsų vidinėmis problemomis.
„Lietuvoje darnaus vystymosi programos nelabai finansuojamos ir tai susiję su mūsų vidinėmis problemomis“, – apgailestauja ji ir priduria, kad jos galėtų padėti mažinti emigraciją ar nusikalstamumą.
Laikraštį „Gerosios pasaulio žinios“ buvo galima gauti ir Katedros aikštėje vykusiame pagrindiniame, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos kampanijos „Gerosios pasaulio žinios: mes turime planą“, renginyje.
Vilniaus centre susirinkęs savanorių būrys vilkėjo baltus marškinėlius ir, laikydami lenteles su jose pažymėtais darnaus vystymosi tikslais, fotografavosi bendrai nuotraukai.
Renginys buvo ekonomiškas ir ekologiškas, kadangi jo metu naudojamos medžiagos kurtos tausojant aplinką, įgytos iš savanorių ir filantropų – įmonės mažino įkainius, renginio maišeliai gaminti iš neaustinės suyrančios medžiagos, marškinėliai siūti iš ekologinio audinio, renginio atributika gaminta iš perdirbamų plokščių, savanoriai judėjo traukiniais ir dviračiais.
Metinę atsakingos žiniasklaidos ir viešinimo kampaniją „Gerosios pasaulio žinios: mes turime planą“ Lietuvoje organizuoja NNVBO Platforma bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
