Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 21d. 07:31

Naujas skveras priešais Vilniaus Šv. Onos bažnyčią – su senais medžiais ir be automobilių

Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią

Skveras Maironio gatvėje dabar labiausiai tarnauja turistams, vaikštantiems po Vilniaus Senamiestį ir sustojantiems pasigrožėti Bernardinų vienuolyno ansambliu ir prie jo prisiglaudusia Šv. Onos bažnyčia, kurią Napoleonas, anot legendos, norėjo išsivežti. Vilniaus savivaldybė ketina skverą atnaujinti – žadama šią vietą atiduoti pėstiesiems ir palikti minimalų pravažiavimą transportui.

Šiuo metu erdvė priešais Šv. Onos bažnyčią yra atkirsta Maironio gatvės ir susideda iš dviejų dalių: viena yra skirta automobilių eismui ir pėstiesiems, kita – skelto akmens atramine sienute ribojama pievelė, kuri dėl didelio turistų srauto yra ištrypta, rašoma skvero sutvarkymo projektiniuose pasiūlymuose.

Istorija siekia XV a.

„Į vietą, iš kur geriausiai apžvelgiama Šv. Onos bažnyčia, galima patekti tik perlipus akmeninę tvorelę. Planuojamoje teritorijoje yra penki medžiai. Vienas iš aktualiausių klausimų – ar medžiai yra saugotini, ar juos reikėtų šalinti siekiant geresnės architektūrinių objektų apžvalgos. Medžių būklė įvertinta arboristiniuose tyrimuose. Šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje (pievelėje) yra daug požeminių komunikacijų.

Tai labai populiari vieta fotografuoti, apžiūrėti Šv. Onos bažnyčią, prieiti arčiau, – sakė Rūta Matonienė.

Šv. Mykolo gatvė buvo grįsta lauko rieduliais ir trinkelėmis. Ant šios dangos yra užpiltas asfaltas. Šaligatvių būklė bloga. Šv. Mykolo gatvėje, kur tik įmanoma, yra statomi automobiliai, kurie trukdo tinkamai apžvelgti Šv. Onos bažnyčią, kitus paveldo objektus bei vizualiai teršia šią erdvę. Projektuojamos teritorijos vakarinė dalis (Šv. Mykolo gatvė) aukščiau už Maironio gatvę ir reljefo absoliutinė altitudė planuojamos teritorijos ribose kinta nuo 99,00 iki 97,10 m. Aukščių skirtumas – 1,9 m“, – dabartinę situaciją apibūdina pasiūlymų rengėjai.

Šios vietos istorija siekia XV a. vidurį: „Projektuojamos teritorijos – dabartinio skvero priešais Šv. Onos bažnyčią ties Bernardinų g. / Šv. Mykolo g. / Maironio g. sankirta, istorinė raida glaudžiai susijusi su šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansambliu, todėl galima daryti prielaidą, kad analizuojama teritorija pradėjo vystytis 1469 m, kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio fundacija bernardinai čia įsteigė savo pirmąjį konventą jiems skirtame žemės sklype.

Šv. Onos bažnyčia-koplyčia, nepriklausiusi bernardinų vienuolynui, teritorijoje atsirado anksčiausiai apie 1500 m., o dabartinė Bernardinų bažnyčia pastatyta 1506-1516 m. galimai kelių anksčiau čia stovėjusių medinių bažnyčių vietoje. Deja, ankstyviausia Vilniaus miesto kartografinėje informacija, kurioje matomas Bernardinų vienuolyno ansamblis, – Brauno ir Hogenbergo atlasas (1576 m.) bei Tomašo Makovskio panorama (1604 m.) yra pernelyg abstraktūs ir netikslūs, kad būtų galima identifikuoti ar charakterizuoti analizuojamą vietą.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią

Vėlesni miesto planai ir išlikusi šv. Onos bažnyčios ikonografija atskleidžia, kad iki Maironio gatvės tiesimo – 1869 m., dabartiniame skvere būta įvairių mūrinių pastatų. 2017 m. čia vyko archeologiniai kasinėjimai, kurių metų archeologai atkasė nemažai žmonių kapų, taip pat atrado buvusios Šv. Onos bažnyčios varpinės vietą. Manoma, kad ji buvo pastatyta 1802 m., o 1870 m. nugriauta, tiesiant dabartinę Maironio gatvę.

Du variantai

Vilniaus savivaldybė turi parengusi du projektus, kaip galėtų būti atnaujinti Senamiestyje esanti erdvė. „Tai labai populiari vieta fotografuoti, apžiūrėti Šv. Onos bažnyčią, prieiti arčiau. Todėl turėtų būti įrengta dabartinės pievos vietoje normali danga ir žmonės galėtų patogiai atsisėsti, pasižiūrėti į bažnyčią, pasifotografuoti. Ir pati sankryža tarp Šv. Mykolo, Bernardinų ir Maironio g., važiuojamoji dalis, dabar skirta labiau parkavimui, turėtų būti atiduota pėstiesiems. Toks yra projektinių pasiūlymo rengimo tikslas“, – teigė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Gegužės 28-ąją numatomas jau trečias viešas projektų aptarimas, jam pateikti du projektai – vienas minimalesnis, kitas didesnis apimtimi ir brangesnis.

Pirmajame variante numatyta, kad bus remiamasi archeologiniais ir istoriniais tyrimais bei ikonografine medžiaga, todėl dabartinėje pievutės teritorijoje būtų vykdomi daliniai reljefo pertvarkymo darbai, atsižvelgiant į atrasto akmenų grindinio lygį.

Taip pat paliekama tiesioginė jungtis su Bernardinų sodu, jo kryptimi demontuojant atraminę sienutę, o tarp aukštesnio lygio vidurinėje planuojamos teritorijos dalyje ir Maironio gatvės įrengiant laiptus. Čia bus įrengtos vietos atsisėsti, suolelių numatoma ir daugiau.

Projekto vizualizacija/Skvero Maironio gatvėje rekonstrukcijos vizualizacijos. Pirmasis variantas
Projekto vizualizacija/Skvero Maironio gatvėje rekonstrukcijos vizualizacijos. Pirmasis variantas

Važiuojamojoje dalyje formuojamas tolygus nuolydis iki Maironio gatvės, o pėsčiųjų zonoje, kur patogiausia apžvalgos vieta, paliekamas aukštesnis žemės paviršiaus lygis. Sklypo kampe numatyta įamžinti buvusios Šv. Onos bažnyčios varpinės vietą.

Pagal antrąjį variantą pertvarkymai numatomi minimalūs. Dabartinės pievutės vietoje ketinama suformuoti apžvalgos aikštelę su suoleliais ir kita mažąja architektūra. Važiuojamojoje dalyje Šv. Mykolo ir Bernardinų gatvių sankirtoje, kur ant trinkelių ir akmenų paklotas asfaltas, siūloma atkurti senąjį grindinį, Maironio gatvė išliktų tokia, kokia yra dabar.

Projekto vizualizacija/Skvero Maironio gatvėje rekonstrukcijos vizualizacijos. Antrasis variantas
Projekto vizualizacija/Skvero Maironio gatvėje rekonstrukcijos vizualizacijos. Antrasis variantas

Apžvalgos aikštelėje taip pat bus paklotos granito trinkelės, dangoje iš kitos spalvos trinkelių suformuojama spiralė bei ašis per jos centrą (žalvario juosta su įrašais).

„Pagrindiniai skirtumai tarp abiejų pasiūlymų yra tokie: pirmajame įrengti laiptai tokiame lyg amfiteatre atsisėsti priešais Šv. Onos bažnyčią, tada atsiranda vietos dangoje pažymėti buvusią varpinės vietą.

Jeigu bus pasirinktas antrasis variantas, ta atraminė siena, kuri dabar skiria Maironio gatvę nuo vejos, liktų ir viskas būtų įrenginėjama viršuje, pievoje. Antrojo varianto įdomybė – ten bus parinktas ir pažymėtas taškas, iš kurio geriausia būtų fotografuoti Šv. Onos bažnyčią“, – sakė R.Matonienė.

Pagrindiniai skirtumai tarp abiejų pasiūlymų: pirmajame įrengti laiptai tokiame lyg amfiteatre, antrojo varianto įdomybė – taškas, iš kurio geriausia fotografuoti Šv. Onos bažnyčią.

Pirmenybė – pėstiesiems

Abu variantai numato, kad automobiliams vietos šioje erdvėje liks tik palei Šv. Mykolo bažnyčią, Bernardinų gatvės dalyje stovėjimo vietos naikinamos, čia gerokai išplatėja šaligatvis, jis nuo važiuojamosios dalies bus atitvertas stulpeliais. Senieji medžiai paliekami, pašalinti galvojama tik savaime užaugusius palei sieną.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Skveras Vilniaus Senamiestyje priešais Šv. Onos bažnyčią

Eismas Maironio gatve irgi ateityje turėtų keistis, automobilių čia mažėti. Anot R.Matonienės, intensyvus eismas šia gatve turi labai didelį neigiamą poveikį pastatams aplinkui, visų pirma – Šv. Onos bažnyčiai.

„Tranzitinis eismas šia gatve turėtų būti mažinamas, ribojamas, taip pat ir greitis. Tad ir planuojamos pakeltos dangos pasitarnautų ribojant greitį. Mašinos važiuotų lėčiau, saugiau būtų kirsti gatvę ir t.t.“, – teigė savivaldybės atstovė, pripažindama, kad visiškai automobilių eismas čia uždraustas nebus, kadangi tai gyvenamoji zona, atvažiuoja ne tik gyventojai, bet ir aptarnaujantis transportas.

Suderinus projektinius pasiūlymus su bendruomene ir institucijomis, bus rengiamas techninis projektas, kurį tikimasi turėti kitąmet. Kada prasidės darbai, R.Matonienė sakė įvardinti negalinti – tai priklausys nuo lėšų planavimo biudžete, prioritetinių darbų sąrašo ir kitų dalykų.

Nėra aišku ir kiek tų lėšų prireiks. Pagal preliminarius skaičiavimus, abiejų variantų sąmatos skiriasi iki 120 tūkst. eurų – pirmąjį įgyvendinti kainuotų apie 360 tūkst. eurų, antrąjį – apie 240 tūkst. eurų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:22
00:55
00:39

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min