Santūrus ir dalykiškas, žmogiškas ir draugiškas, žingeidus ir protingas – taip naująjį vadovą, neseniai atšventusį 35-ąjį gimtadienį apibūdina kolegos. Panašiais epitetais save pristato ir jis pats, paminėdamas ir kitas asmenines, dalykines savybes – kuklus, nuoširdus, darbštus ir perfekcionistas. Na ir išties, viso pokalbio metu naujose pareigose dar neapsipratęs pareigūnas nepaliauja dėkoti per 15 metų, paskirtų šiai profesijai, sutiktiems kolegoms. Vieniems – už pamokymus ir žinias, kitiems – už teisingos krypties parodymą ar tiesiog padrąsinimą. Žingeidumas ir iššūkiai, tai, pasak jo, buvo tas „variklis“, kuris skatino nesustoti.
„Iššūkių ir nežinomybės buvo nuo pat mano tarnybos pradžios. Visada kažkaip taip atsitikdavo, kad patekdavau ten, kur, atrodo, nelabai ką žinojau, tačiau stengiausi išmokti ir padaryti taip, kad atliepčiau kitų lūkesčius ir, žinoma, pasiekčiau savo išsikeltus tikslus. Žmonės, su kuriais buvau vienose komandose – tai jie, tie mano mokytojai, iš kurių išmokau be galo daug ir esu dėkingas už tai, kuo šiandien galiu būti“, – teigė J.Ostromeckas.
Džiugina pasitikėjimas
Visų pirma reikia išlikti žmogumi, o tik paskui būti pareigūnu – tokia filosija vedinas dirba J.Ostromeckas. Jis sako, kad labiausiai jį džiugina ir kai kolegos, ir kai gyventojai pasitiki juo: „Visada stengiuosi nenuvilti. Tas pasitikėjimas man ir tam tikrų jėgų duoda“.
Pašnekesiui įsibėgėjant jis prisimena, kaip vieną kartą komisariate netikėtai sulaukė dviejų puokščių gėlių ir saldainių. Atrodo ir kas čia tokio?
„Kuomet gyventojui kaip pareigūnas nelabai ką padėjai, nes, visgi, jokios nusikalstamos veikos nebuvo, tačiau kaip žmogus išklausei ir padėjai kaip tik įmanoma išspręsti jam kylančias problemas, tuomet štai netikėtai sulauki nuoširdžios ir šiltos padėkos“, – apie jam reikšmingas akimirkas tarnyboje pasakoje pareigūnas.
Gyventi toje pačioje teritorije – ir pliusas, ir minusas
Iš Kauno kilęs pareigūnas jau daug metų gyvena Kaišiadorių rajone. Čia pradėjęs tarnybą budėtojų dalyje, toliau darbavosi kriminalinėje policijoje, ilgą laiką dirbo žvalgybinį, operatyvinį darbą dienomis ir naktimis visame Kaišiadorių rajone.
„Yra ir pliusių, ir minusų“, – į klausimą, ar dirbti ir gyventi tame pačiame rajone pliusas, ar labiau minusas. „Pliusas yra tai, kad su ta darbine patirtimi atėjo išties daug žinių apie patį rajoną, jo specifiką, o padirbęs, kaip pareigūnas, įvairiose srityse, drąsiai galiu ir kelyje sustabdyti, ir protokolą surašyti ar nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį sulaikyti ir įtarimą jam pareikšti“, – apie tai, kad jis daug ką žino tiek kaip vadovas, atėjęs „iš apačios“, tiek ir kaip šio rajono gyventojas – puikiai alsuojantis nūdienos realijomis prižiūrimoje teritorijoje.
„Didžiausias minusas, įtariu, yra tai, bent man pačiam, kad kai kurie kolegos yra tiesiog draugai. Dabar, natūralu, ta subordinacija didesnė, statutinėje įstaigoje ji griežtesnė. Su kai kuriais kolegomis kartu pasalose būdavome ar vykdydavome realizacijas, dabar teks nurodymus duoti, o jei nebus tinkamai atliktas darbas – ir aiškintis to priežastis, kodėl viena ar kita nebuvo padaryta.“, – apie minusą, prie kurio teks priprasti ir jam, ir kolegoms prasitaria J.Ostromeckas.
„Esu tas viršininkas, kuris, jei reikia pamoko, jei reikia visur dalyvauja kartu. Dabar mano, kaip vadovo, darbas įgyti ir toliau ugdyti ir perduoti įvairius gebėjimus bei kompetencijas ir mano pavaldiniam.“, – apie artimiausius planus pasakoja naujasis Kaišiadorių rajono policijos vadovas.
Beveik visas laisvalaikis – darbas
Ir visgi, kalbai krypstant apie šeimą ir laisvalaikį, naujasis vadovas tampa nebe toks iškalbus. „Jau ne vienerius metus darbas yra mano laisvalaikis. Šiuo atveju tikrai tinka posakis – darbas yra antrieji mano namai“, – apie tai, kad ir laisvalaikį dažnai praleidžia dirbdamas pasakoja pašnekovas. Ir ne be reikalo jo net ir laisvalaikis stipriai siejasi su darbu – pareigūno žmona taip pat pareigūnė, tirianti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
„Natūralu, kad mūsų šeimoje pokalbių, susijusių su darbu, su tarnyba, su viskuo, kas liečia policijos veiklą ar gyventojų saugumą – be galo daug. Net aštuonmetis sūnus bei keturmetė dukra dažnai žaisdami mėgsta imituoti mūsų darbą“, – šypsosi J.Ostromeckas. Ir nors apie save be uniformos jis nebuvo linkęs pasakoti plačiau, tačiau paklaustas, kaip ši pareigūnų šeima mini profesinę dieną, Policijos dieną, kokias tradicijas turi, jis tik kukliai prasitarė, kad pas jį kabinete lentynoje „nutūpę“ maži angeliukai, dovanojami žmonos Policijos bei kitų svarbių dienų proga.
Panašu, kad šią kolekciją, tapus Kauno apskrities policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininku, papildys dar vienas simbolinis Angelas sargas.
