Kada procesas galėtų pasibaigti, nežino nei VSD, nei Seimas, skelbia savaitraštis „Veidas“.
„Kada ir kas bus, priklauso tik nuo VSD“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis sakė galįs tik spėlioti, kada VSD ekspertai baigs darbą – jokių terminų nėra.
Tuo metu VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas teigė negalįs atsakyti, ar ekspertai darbą įpusėjo, ar jo dar nepradėjo, ar eina į pabaigą – jokie terminai ekspertų grupės, sudarytos iš departamento darbuotojų, esą nevaržo.
Sulaukus ekspertų vertinimo, ar pažymos jau gali būti neslaptos, sprendimą, kas toliau, dar turės priimti VSD vadovas Gediminas Grina. NSGK nariai minėjo, kad operatyvinių pažymų apimtis nėra didelė: viena vidutiniškai užima 3 puslapius.
„Tačiau VSD ekspertų komisija nėra nuolatinė. Ji susirenka kas savaitę po valandą, tad tikrinimo procesas gali trukti iki begalybės. Nes, kaip mums aiškino, ten nagrinėja kiekvieną pažymos teksto žodį, kokią šis įtaką paviešintas gali padaryti“, – kalbėjo NSGK narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė, susipažinusi su pažymomis, sakė ir taip nesužinojusi nieko naujo: „Viskas apie tai, ką jau skaičiau spaudoje. Ten nieko nėra. Kažkoks absurdas. Nesuprantu, kodėl jas reikia slėpti.“
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, A.Anušauskas pastebėjo, kad iš VSD gautos pažymos nebeteko aktualumo: „Jeigu šiais dokumentais remiantis nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai tuomet, prieš 4–6 metus, tai dabar jau yra pasikeitusios aplinkybės, visa situacija“, – sakė jis.
Tuo labiau esą nėra galimybių ir pagrindo pradėti kokius nors ikiteisminius tyrimus dėl tose pažymose paminėtų faktų, aplinkybių ar prielaidų.
„Kai nori realių veiksmų, o jų nebūna laiku ir tiek, kiek turėtų būti, tuomet jokių normalių rezultatų nėra ir būti negali“, – sakė A.Anušauskas, komentuodamas pažymose išdėstytą faktinę medžiagą ir jos perspektyvas virsti ikiteisminiais tyrimais.
Todėl iš esmės sutikta su prezidentės Dalios Grybauskaitės anksčiau išreikšta pozicija, kad tose Seimui perduotose pažymose „nėra nieko įdomaus“. Tiesiog jos jau pašvinko, nebeatitinka realijų ir nebegali būti panaudotos atliekant kokius nors su nacionaliniu saugumu susijusius tyrimus.
Rudens pradžioje per NSGK posėdį svarstyta, ką daryti su šį komitetą pasiekusiomis 2006-aisiais parašytomis VSD pažymomis. Jų reikalavo praėjusios kadencijos Seimo NSGK, atlikęs VSD veiklos tyrimą, tačiau pažymos komitetui buvo pateiktos tik šią vasarą, pakoregavus Operatyvinės veiklos įstatymą.
NSGK posėdyje rugsėjo 8 dieną buvo sutarta suformuluoti dar keletą klausimų VSD, kaip buvo panaudota šiose pažymose išdėstyta operatyvinė informacija, kas su ja susipažino, ar ji turėjo įtakos atliekant kokius nors nusikalstamų veikų tyrimus. Atsakymai iš saugumo tarnybos buvo gauti gana greitai. Tačiau NSGK apie tai viešai nepranešė.
Pažymose kalbama apie esą korupcinius politikų, verslininkų ir žiniasklaidos ryšius, apie galbūt neteisėtą poveikį politiniams sprendimams, apie galimą vadinamąjį valstybės užvaldymą.
Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą „Dėl pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo“, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių“, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą „Dėl Seimo narės A.Staponkienės“, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo“, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą „Dėl Seimo nario V.Orechovo“, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo“, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“.
