Ketvirtadienį po ministerijoje surengtos uždaros diskusijos apie asmenvardžių rašybą teisingumo ministras sakė, kad šis klausimas pernelyg politizuojamas, pabrėžiant vien Lenkijos daromą spaudimą.
„Mano pagrindinis susirūpinimas yra tai, kad Lietuvos piliečiai neturėtų būti priešpastatomi prieš tokį pasirinkimą, ką jie myli labiau – Lietuvą ar savo artimuosius. Tai neturėtų prieštarauti vienas kitam“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.
„Reikia truputėlį nuleisti garą tose diskusijose ir šnekėti apie praktines problemas, su kuriomis lietuviai susiduria masiškai, ypač, kai tai susiję su migracija. Norint, kad emigrantai galėtų grįžti į Lietuvą ir būtų laukiami, jiems reikia ne tik darbo vietų ar kitų svarbių aspektų, bet jiems reikia, kad kai kuriais atvejais jų pasirinktos po santuokos pavardės būtų pripažįstamos“, – kalbėjo ministras.
„Aišku, kad daliai žmonių galbūt kiltų keblumas, kaip perskaityti tas raides, nes mokykloje to nemokė, o užsienio kalbomis irgi ne visi kalba. Kita vertus, “prie Smetonos„, prieš karą taip būdavo rašoma laikraščiuose ir žmonės perskaitydavo. Tai gal jie buvo daugiau išsilavinę, negu dabar, arba labiau integravęsi į tarptautinę erdvę. Galbūt, bet aš nedrįsčiau dabar apie tai spekuliuoti“, – svarstė ministras.
Jis teigė nenorintis sieti aptartos diskusijos su teismuose besibylinėjančios lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn istorija, nes ji yra pernelyg politiškai eskaluojama politikų.
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas yra konstatavęs, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.
