Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 18d. 09:00

Nematoma URM pusė: vadovai esą it dievai, aukštyn karjeros laiptais – per politinę malonę

Linas Linkevičius 15min tema
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Linas Linkevičius

Gili stagnacija – taip padėtį mūsų diplomatinėje žinyboje vertina kai kurie Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai. Nors ministras Linas Linkevičius puikiai reprezentuojasi, URM viduje esą vyksta tarnybai garbės nedarantys dalykai. Ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša pripažįsta, kad šiokia tokia įtampa ministerijoje jaučiama. Tačiau daug kai kurių kolegų žeriamų priekaištų, anot jo, yra nepagrįsti.

Po publikacijos apie tai, kad kai kurių mūsų šalies diplomatų darbo užmokestis yra toks, kad verčia juos potencialiais nedraugiškų užsienio žvalgybos tarnybų taikiniais, keli URM darbuotojai sutiko papasakoti ir apie kitas jiems didelį susirūpinimą keliančias problemas.

15min žurnalistė susitiko su keliais mūsų diplomatinės žinybos darbuotojais. Tačiau būti cituojamas sutiko tik vienas – URM darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Rimutis Klevečka.

Kiti pokalbyje dalyvavę darbuotojai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos, nes, kaip prisipažino, baiminasi galimų ministerijos vadovybės veiksmų savo atžvilgiu.

Savo nuomonę ir matymą apie įvardytas problemas diplomatinėje tarnyboje išsakė URM kancleris L.Talat-Kelpša.

„Varis tampa auksu“

R.Klevečkos teigimu, URM sprendžiant dėl diplomatų rotacijos, skyrimo į tam tikras pareigas, procesui vadovauja Diplomatų atestacijos komisija.

Iš septynių jos narių, anot ministerijos darbuotojų profsąjungos lyderio, keturi yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

„Tai reiškia, politinio pasitikėjimo pareigūnai vertina karjeros diplomatus. Valstybės tarnautojai turi kitą vertinimo komisiją, ten politikų nėra“, – pabrėžė jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius

R.Klevečka sakė, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme labai aiškiai parašyta, kad diplomatai gali būti profesinių sąjungų ir politinių partijų nariai.

„Tad klausimas, kaip politinio pasitikėjimo Diplomatų atestacinė komisija įvertins tuos potencialius partinius? Objektyvumo čia nėra. Politinio pasitikėjimo tarnautojai apskritai neturėtų dalyvauti tokiose komisijose“, – mano jis.

Tad klausimas, kaip politinio pasitikėjimo Diplomatų atestacinė komisija įvertins tuos potencialius partinius? Objektyvumo čia nėra.

R.Klevečka akcentavo, kad prieš kelerius metus panaikinus seną tvarką dėl diplomatinių atstovų skyrimo nebeaišku, kaip jie yra „skiriami ir stumdomi“.

„Po to tas sąrašas nukeliauja į Seimą, į Užsienio reikalų komitetą, ir, kaip aš sakau, varis tampa auksu – nelegalų veiksmą padaro legaliu. Iš tikrųjų valstybės tarnyboje taip neturėtų būti“, – įsitikinęs URM darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Diplomato dienos minėjime profesinės sąjungos įkūrimas ministerijoje buvo pripažintas metų įvykiu
Asmeninio archyvo nuotr. /Diplomato dienos minėjime profesinės sąjungos įkūrimas ministerijoje buvo pripažintas metų įvykiu

„Mūsų ministerijoje puoselėjamas lojalumas. Ne demokratijos principai, o lojalumas ir tas nusilenkimas tiesioginiam vadovui arba dar aukščiau sėdintiems. Ir visi lankstosi vien dėl to, kad nori kažkur išsirotuoti, nori pareigų. Kompetencija dabar iš viso jau nebesvarbus rodiklis“, – pridūrė pavardės viešinti nenorėjęs kitas URM darbuotojas.

Ir visi lankstosi vien dėl to, kad nori kažkur išsirotuoti, nori pareigų. Kompetencija dabar iš viso jau nebesvarbus rodiklis.

Kas drįs teistis su prezidente?

Su 15min žurnaliste bendravę diplomatai nurodė ir daugiau, jų akimis, opių problemų. Pavyzdžiui, dėl įšaldytų karjeros galimybių.

Esą viena tai nulėmusių priežasčių – masinis įdiplomatinimas. Tai yra žmonių „iš šalies“ įdarbinimas diplomatinėje tarnyboje.

B.Petruškaitės nuotr./Užsienio reikalų ministerija
B.Petruškaitės nuotr./Užsienio reikalų ministerija

Įdiplomatinimas vyksta nuo ministro patarėjo. Tam, kad paprastai užsitarnautumei ministro patarėjo rangą, reikia padirbėti 10–15 metų. O čia paima, „nuleidžia“ ir faktiškai, jeigu jūs turite „nuleistą“ ministrą patarėją, jau patarėjo rangą turintis diplomatas negali kilti į ministrus patarėjus, pirmas sekretorius negali kilti iki patarėjo, antras sekretorius iki pirmojo patarėjo ir viskas sustoja“, – pasakojo diplomatai.

Įdiplomatinti diplomatai, kaip pasakojo URM darbuotojai, ateina, pavyzdžiui, iš Krašto apsaugos ministerijos, prezidentūros ar pagal partines rekomendacijas.

„Jeigu dabar pasižiūrėtumėme, mano žiniomis, per pastaruosius 6–7 metus buvo įdiplomatinta virš 20 asmenų“, – nurodė R.Klevečka.

R. Dačkaus nuotr./Prezidentė susitiko su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais
R. Dačkaus nuotr./Prezidentė susitiko su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais

Kartu anonimiškai sutikę bendrauti diplomatai pabrėžė, kad nemaža dalis kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės buvusių patarėjų be viešos atrankos buvo paskirti į aukštas pareigas mūsų šalies ambasadose užsienyje.

„Dalį jų paskyrė kaip „politinio“ pasitikėjimo ambasadorius – be atrankų, bet dabar visi jie turi diplomato tarnybos sutartis kaip karjeros diplomatai. Čia Diplomatinės tarnybos įstatymas pažeistas. Bet kas drįs teistis, pavyzdžiui, su prezidente? Tarp kitko, straipsnis buvo, visa kita – ir kaip sureagavo? Visi tvarkingai išvažiavo. Nesvarbu, ten moraliniai kažkokie dalykai. Prezidentė pasakė, politinio pasitikėjimo Diplomatų atestacinė komisija nubalsavo, pasirašė sprendimą – viskas, legalu“, – piktinosi kai kurie URM darbuotojai.

Bet kas drįs teistis, pavyzdžiui, su prezidente? Tarp kitko, straipsnis buvo, visa kita – ir kaip sureagavo? Visi tvarkingai išvažiavo.

Pasak R.Klevečkos, lygių galimybių kontrolierė, atsakydama į URM darbuotojų profesinės sąjungos užklausas, savo 2019 m. liepos 4 dienos atsakyme pabrėžė, kad ministras, naudodamasis jam Diplomatinės tarnybos įstatymo suteikta „absoliučia“ diskrecijos teise dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo diplomatais, pažeidžia ministerijos karjeros valstybės tarnautojų lygias galimybes užimti diplomato pareigas, nes jiems tokia galimybė suteikiama tik dalyvaujant konkursuose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius

„Praėjo penki mėnesiai, tačiau ministras nerado laiko aptarti skaudžius ministerijos profesinės sąjungos iškeltus klausimus. Keista matyti, kad ministerijos vadovybę gąsdina tokie žodžiai kaip demokratija ir žmogaus teisės“, – sakė URM darbuotojų profsąjungos lyderis.

Įžvelgia prievartos elementų

Tiesa, vienas diplomatas minėjo, kad čia esama ir įstatymo spragos. Prezidentūroje dirbęs diplomatas įgauna daug patirties, bet nėra sureguliuotas jo grįžimas atgal į URM ir pareigų kilimas.

„Jeigu diplomatas 5 ar 10 metų dirba prezidentūroje, išėjęs iš URM, normalu, kad vėliau jis turėtų pakilti pareigose. Bet jam nėra suteikta galimybė kilti, nes jis palieka diplomatinę tarnybą ir nueina dirbti į prezidentūrą. Dėl to, pagal mūsų Diplomatinės tarnybos įstatymą, jis privalo grįžti į tas pačias pareigas, nors jo kompetencija per 10 metų tikrai pakilo“, – aiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais
Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais

Kitas URM atstovas piktinosi pakeista tvarka, pagal kurią į užsienį dirbti dabar norintis išvažiuoti diplomatas turi rinktis ir iš vadinamųjų nepopuliarių valstybių.

Pavyzdžiui, kuriose yra nesaugu, didelis užterštumas, galintis pakenkti sveikatai, todėl ne visi diplomatai gali ten važiuoti su vaikais ir t.t.

Anksčiau vykti į tokias šalis žmonės būdavo motyvuojami paaukštinant pareigose, todėl norinčių atsirasdavo.

„Dabar prievarta siunčia. Prievarta turi išsirinkti iš tų šalių, kurios nepopuliarios. Dalį renkiesi iš tų, kurios populiarios, dalį – iš tų, kurios nepopuliarios, kitaip tavo kandidatūros iš viso nesvarstys. Išeina taip, kad atsiranda prievartos elementas, kurio anksčiau niekada nebuvo“, – sakė vienas URM darbuotojas.

Išeina taip, kad atsiranda prievartos elementas, kurio anksčiau niekada nebuvo.

Visus sustatė ant vieno laiptelio

URM yra trijų kategorijų darbuotojai: diplomatai, valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartis.

Į daugumą aukščiausių pareigybių, tarkime, ministerijos departamentų direktorių, kaip nurodė su 15min bendravę diplomatai, skelbiamos diplomatų atrankos. Valstybės tarnautojams nėra galimybės dalyvauti tokiose atrankose.

„Šiuo metu nėra nė vieno departamento direktoriaus, kuris būtų valstybės tarnautojas. Yra keletas departamentų, kur dirba valstybės tarnautojai – jie užima skyrių vedėjų pareigas. Yra tokia diferenciacija, nors turėtų būti galimybė tas pareigas užimti pagal kompetenciją. Nėra vertinimo pagal kompetenciją“, – pabrėžė pavardžių atskleisti nenorėję URM darbuotojai.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Valstybės tarnyba
Mato Miežonio / 15min nuotr./Valstybės tarnyba

Jie minėjo, kad ministerijai labai skaudžiai atsiliepė ir kategorijų panaikinimas, įgyvendintas visoje valstybės tarnyboje.

„Todėl, kad ta horizontali karjera yra tiek praplėsta, jog dabar darbuotojui, einančiam žemesnes pareigas, pakilti karjeros laiptais nėra jokių šansų. Arba tai užims, tarkime, 10–15 metų. Anksčiau buvo kategorijos, jas dabar panaikino ir visus padėjo ant žemiausio tų pačių pareigų koeficiento: nesvarbu, kur tas žmogus buvo. Diplomatams nebuvo konvertavimo formulės ir tie, kurie buvo aukščiau, atsidūrė žemiau. Tie žmonės, aišku, jaučiasi blogai.

Pasakysiu konkretų pavyzdį. Darbuotojui buvo likę labai nedaug gauti vieną labai gerą įvertinimą ir taip pakilti pareigose. Kitam, tik ką atsidūrusiam tose pačiose pareigose, reikėtų trejų metų iki paaukštinimo. Tai dabar visi sustatyti ant vieno laiptelio. Kai kurie grįžo atgal. Tai kur tada žmonių motyvacija?“ – klausė URM atstovai.

Tai dabar visi sustatyti ant vieno laiptelio. Kai kurie grįžo atgal. Tai kur tada žmonių motyvacija?

Nors jie aiškino, kad ministerijos kanclerio prašyta kaip nors keisti tokią sistemą, esą sulaukta atsakymo, jog tai nebus daroma.

Dalis šeimų išyra

URM atstovai, su kuriais bendravo 15min žurnalistė, nurodė ir dar vieną sprendimo reikalaujantį klausimą.

Diplomatai dirbti į užsienį yra rotuojami su šeimomis. R.Klevečkos teigimu, dažnai diplomatų šeimose kyla dilema: antra pusė turi arba nevažiuoti, arba atsisakyti savo darbo ir išvažiuoti drauge. Tokiu atveju – skiriamas priedas.

Aušros Pockevičiūtės nuotr. /Vasario 16-osios minėjimas Lietuvos ambasadoje Švedijoje
Aušros Pockevičiūtės nuotr. /Vasario 16-osios minėjimas Lietuvos ambasadoje Švedijoje

„Labai svarbus socialinis aspektas. Išvažiavus vaikai turi labai greitai išmokti užsienio kalbą, jeigu ja nekalba. Diplomatų sutuoktinėms yra lengviau išvykti. Tačiau diplomačių vyrai susiduria su savęs realizavimo problema. Būti trejus metus užsienyje ir nieko neveikti – būti tik namų šeimininku ar vaikų prižiūrėtoju daugeliui yra sudėtinga“, – pasakojo URM atstovai.

Diplomatų sutuoktinėms yra lengviau išvykti. Tačiau diplomačių vyrai susiduria su savęs realizavimo problema.

Nors įstatyme numatyta, kad diplomato sutuoktinis gali grįžti dirbti į buvusią darbovietę, tai galioja valstybės tarnyboje, o ne privačiame sektoriuje.

Be to, esą jo gali nepriimti ir į valstybės tarnybą. Kaip sakė R.Klevečka, tarkime, panaikinus etatą.

Su dar didesnėmis problemomis diplomatai susiduria grįždami dirbti atgal į Lietuvą, kai visai šeimai reikia reintegruotis.

„Sutuoktiniui sunku susirasti darbą, nes jis trejus metus kaip ir nedirbo. Vaikams – psichologinės problemos. Jiems yra labai blogai. Pagal savo gyvenamąją vietą rasti mokyklą ir kad į ją priimtų, kai klasės yra suformuotos, yra neįmanoma misija.

Kolegų, kurie grįžo vasarą, pavyzdys. Jie internetu užpildė prašymus, bet iki rugpjūčio vidurio nežinojo, į kurią mokyklą vaikai eis. Yra ir kitaip. Kai kurios mokyklos rengia egzaminus birželio mėnesį, o tuo metu mes dar užsienyje. Paskambini į mokyklą, jie sako: jūsų problemos, vaikas turi ateiti į egzaminą“, – tikino jie.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mokyklos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Mokyklos akimirka

Esą prieita iki to, kad kai kurie diplomatai išvažiuodami palieka vaikus Lietuvoje, nemažai diplomatų šeimų išyra.

„Skiriasi žmonės. Trejus metus atskirai pagyvena, žmonėms kartais atšoka noras. Be abejo, tai yra pasirinkimas einant į diplomatinę tarnybą. Bet mūsų ministerija apskritai negalvoja apie socialinį paketą. Jie iš viso nesupranta, kodėl turi tuo rūpintis“, – piktinosi pavardžių atskleisti nenorėję URM darbuotojai.

Bet mūsų ministerija apskritai negalvoja apie socialinį paketą. Jie iš viso nesupranta, kodėl turi tuo rūpintis.

Jie apgailestavo, kad ministerijos vadovybė esą žiūri ne į tai, kas geriau atitiktų darbuotojų interesus, o viską vertina pagal piniginę prizmę.

Svarbu geri santykiai su vadovu

Keliamas ir atlyginimų klausimas. Tačiau pavardės atskleisti nenorėjęs URM diplomatas akcentavo, kad tai – problema ne tik diplomatinėje žinyboje. Tai aktualu visoje valstybės tarnyboje.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

„Atlyginimai, lyginant su privačiu sektoriumi, yra mažesni. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra daug subjektyvumo ir viskas priklauso nuo to, kokie yra tavo santykiai su tiesioginiu vadovu, kuris atlieka kasmetį darbo vertinimą. Kita vertus, nors tu pasirodai gerai, gerai dirbi ir visa kita, visgi pagrindas yra darbo užmokesčio fondas. Jeigu jis skiriamas nepakankamas, tai mažiau ir įvertinimo.

Gali dirbti kiek nori, stengtis kiek nori, bet tai yra tiesiogiai susiję su numatytu darbo užmokesčio fondu. Ministerijos vadovybė turėtų racionaliau valdyti ministerijos finansines lėšas ir planuojant atitinkamų metų biudžetą prašyti Vyriausybės (Finansų ministerijos) didinti darbo užmokesčio fondą darbuotojams išlaikyti, skatinti, motyvuoti“, – kalbėjo diplomatas.

Kiti ministerijoje dirbantys, bet viešintis nenorėję asmenys nurodė, kad keliasdešimt metų valstybės tarnyboje stažą turinčio ir gana aukštas pareigas užimančio URM tarnautojo alga į rankas gali siekti, pavyzdžiui, 1,1 tūkst. eurų.

Nemažai daliai ministerijos darbuotojų pareiginis atlyginimas dėl vertinimo esą nekilo 5–10 metų.

Keliasdešimt metų valstybės tarnyboje stažą turinčio ir gana aukštas pareigas užimančio URM tarnautojo alga į rankas gali siekti, pavyzdžiui, 1,1 tūkst. eurų.

Kalba apie dvigubus standartus

Šiuo metu rengiamas Diplomatinės tarnybos įstatymo keitimo projektas. URM darbuotojų profesinė sąjunga prašė, kad ir jos atstovai būtų įtraukti į šį procesą.

Anot R.Klevečkos, URM darbuotojų profesinė sąjunga vienija apie šimtą narių – maždaug dešimtadalį visų ministerijos darbuotojų.

R. Klevečka
R. Klevečka

„Pagrindinė problema, kad nėra dialogo. Mūsų nepriima, nekviečia į tą komisiją. Nėra supratimo, kad turėtų būti kalbamasi kaip lygus su lygiu: tarp ministro komandos, mūsų komandos ir Darbo tarybos“, – tikino profsąjungos atstovai.

Savo pasiūlymus minėtam įstatymo projektui teikė ir URM Darbo taryba. Tačiau esą atsižvelgta į vos kelis jų.

Įsijungti žada ir konfederacija

URM darbuotojų profesinė sąjunga yra parengusi tam tikrų su diplomatine tarnyba susijusių įstatymų pakeitimus ir per Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją (LPSK), kurios nare yra, bandys juos teikti.

Tačiau, pasak su 15min bendravusių ministerijos darbuotojų, pirmiausia reikia, kad keistųsi URM vadovybės požiūris į keliamas problemas.

Kartu jie minėjo, kad žmonės bijo stoti į jų profsąjungą, manydami, jog vėliau tai kažkaip gali atsiliepti jų darbui, karjerai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ruginienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ruginienė

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė žadėjo pagalbą. Vertindama situaciją URM, apie kurią girdėjo iš jos darbuotojų atstovų, ji pabrėžė santykį tarp profsąjungos ir darbdavio.

„Mūsų požiūriu, ką mes iš tikrųjų įžvelgiame, kad to susikalbėjimo yra labai mažai. Iš tikrųjų norėtųsi, kad darbdavys vertintų profesinę sąjungą kaip realų, stiprų socialinį partnerį. Kol kas URM to nėra. Profsąjungai sunku gauti duomenis, labai sunku būti tam tikrų vertinimų ir procesų dalyviais, nes kaip ir yra pasakyta, kad yra Darbo taryba ir čia yra visos Darbo tarybos funkcijos. Tokiai valstybinei institucijai iš tikrųjų nepritinka taip kalbėti“, – sakė LPSK pirmininkė.

Mūsų požiūriu, ką mes iš tikrųjų įžvelgiame, kad to susikalbėjimo yra labai mažai.

I.Ruginienė gera vadino URM darbuotojų profesinės sąjungos idėją dėl darbuotojų atestavimo. Anot jos, LPSK turi daugiau galimybių siekti ją įgyvendinti.

„Jų idėja yra padaryti taip, kaip yra pasaulinėje praktikoje, kad būtų sukurta sistema atestuoti ne tik darbuotojus, bet taip pat ir vadovus, kai darbuotojai įvertina savo vadovus. Tai yra anoniminė apklausa, klausimynas ir jų kvalifikacija bei darbo kokybė yra įvertinama pagal darbuotojų įvertinimus.

Tai, pavyzdžiui, valstybės tarnyboje, aš manau, būtų progresyvus žingsnis, taip mes galbūt išvengtumėme įsisenėjusių konfliktų tarp darbdavių ir darbuotojų, gal išvengtumėme tos gana stipriai išreikštos hierarchijos ir žingsnis po žingsnio eitumėme į horizontalų valdymą“, – svarstė profsąjungų konfederacijos vadovė.

Trūksta lėšų

URM kancleris L.Talat-Kelpša pripažįsta, kad šiokia tokia įtampa ministerijoje yra jaučiama.

Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Laimonas Talat-Kelpša
Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Laimonas Talat-Kelpša

„Ji yra ir vis bandau analizuoti, suprasti, kas ją lemia. Esu pats išsiryškinęs kelis pjūvius, kurie galbūt nulėmė, kad įtampa tokia susikaupė ir susitvenkė. Vieša paslaptis, kad daug metų visas viešasis sektorius buvo nepakankamai finansuojamas. Nuo to, be abejo, kentėjo ir diplomatinė tarnyba. Kai kurie skaičiai mane patį šokiravo sugrįžus.

Pavyzdžiui, 2018 metų vasarą, ateinančių į diplomatinę tarnybą jaunų, pradedančių darbuotojų startinis užmokestis buvo 525 eurai į rankas. Mes čia kalbame apie aukščiausios kokybės profesionalus su kelių užsienio kalbų mokėjimu, kuriems mes patikime valstybės paslaptis“, – kalbėjo jis.

Pasak L.Talat-Kelpšos, URM yra mažiausiai finansuojama ministerija.

„Be abejo, kai lėšų trūksta, tai žmonės labiau koncentruojasi ne į veiklą, o įsijungia tam tikras savigynos mechanizmas ir į asmeninius poreikius pradeda labiau koncentruotis. Šiandien esame pasiekę paradoksalų dalyką, kad apie 50 proc. viso ministerijos diplomatinės tarnybos biudžeto sudaro socialinis paketas: darbo užmokesčiai, kompensacijos už darbą užsienyje, vaikų mokslas, sutuoktinio išlaikymas ir panašiai“, – aiškino URM kancleris.

Be abejo, kai lėšų trūksta, tai žmonės labiau koncentruojasi ne į veiklą, o įsijungia tam tikras savigynos mechanizmas ir į asmeninius poreikius pradeda koncentruotis.

Kalbos apie lankstymąsi – absurdas

Kalbėdamas apie Diplomatų atestacijos komisiją, L.Talat-Kelpša patvirtino, kad keturi iš septynių jos narių yra politinio pasitikėjimo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasada Ukrainoje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasada Ukrainoje

„Tačiau kaip tą politiškumą išmatuoti? Aš esu gyvas pavyzdys: dalyvavau atrankoje į kanclerio pareigybę – tuo metu ji buvo nepolitinė. Per naktį, kai jau pradėjau eiti šias pareigas, ji jau buvo politinė. Kai buvo formuojama Diplomatų atestacijos komisija, ją sudarė viceministrai ar ministerijų sekretoriai – tuo metu jie buvo ne politinės pareigybės, šiuo metu jos irgi yra Seimo sprendimu paverstos politinėmis pareigybėmis. Mūsų atrankos komisijos struktūra, tokia, kokią šiandien turime, galioja jau dvidešimt metų“, – komentavo jis.

Mūsų atrankos komisijos struktūra, tokia, kokią šiandien turime, galioja jau dvidešimt metų.

Kartu URM kancleris akcentavo, kad Diplomatų atestacijos komisijos nariai yra profesionalai iš diplomatinės tarnybos, pažįstantys sistemą iš vidaus ir galintys adekvačiai viską vertinti.

Kai kurių ministerijos darbuotojų teiginius esą URM vertinamas perdėtas lojalumas, „jei nesilankstai, nebūni išrotuotas“ ir panašiai, L.Talat-Kelpša įvertino vienu žodžiu: „Absurdas“.

„Nelabai suprantu, kaip tą lojalumą žmonės apibrėžia ir vertina. Pavyzdžiui, mūsų visos vadovaujančios pareigos atrenkamos pagal konkursą. Neseniai atestacijos komisija buvo susirinkusi – dvi atrankinės pozicijos, užsirašo po vieną kandidatą. Nematome eilių išsirikiavusių. Atsakingos, departamentų direktorių pareigos“, – pasakojo URM kancleris.

Neseniai atestacijos komisija buvo susirinkusi – dvi atrankinės pozicijos, užsirašo po vieną kandidatą. Nematome eilių išsirikiavusių.

L.Talat-Kelpšos teigimu, tai, kad ministerijos departamentų direktoriais gali tapti tik diplomatai, yra normalu. Anot jo, URM yra diplomatinė tarnyba, o ne valstybės tarnyba – diplomatai sudaro daugiau kaip pusę visų darbuotojų.

Pavyzdžiui, jis klausė, kaip įsivaizduotumėme atranką į ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento vadovo, atsakingo už Lietuvos santykių su Rusija, Baltarusija, Ukraina politiką, pareigas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos užsienio reikalų ministerija

„Reikalingos specifinės kompetencijos ir pasirengimas, kad žmogus galėtų šitą darbą daryti. Pagaliau – nebūtų naujokas. Su visa pagarba atliekamiems darbams, bet žmogui, kuris kažkada dirbo Ūkio skyriuje ar kuris tvarkė mūsų finansus, dabar sakome: „Jūs ateikite, čia yra laisva atranka ir sudalyvaukite.“

Tai tada diplomatinė tarnyba praranda esmę. Ji neturėtų būti atskira, bet mes, man atrodo, valstybėje esame sutarę, kad diplomatinė tarnyba yra atskira, savarankiška tarnyba, kuri formuojama profesinio pasirengimo, tam tikrų asmeninių ir profesinių savybių pagrindu“, – pažymėjo L.Talat-Kelpša.

Reikalingos specifinės kompetencijos ir pasirengimas, kad žmogus galėtų šitą darbą daryti.

Masinio įdiplomatinimo nėra

Komentuodamas įdiplomatinimo tvarką, L.Talat-Kelpša sakė, kad bet kuri sistema, kuri yra uždara ir neįsileidžia „šviežio oro ir kraujo“, po truputėlį išsigimsta.

„Pagaliau, gyvenime gali susidaryti situacijos, kai atsiranda kažkokios specifinės kompetencijos poreikis“, – aiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais
Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais

Užsiauginti tokį specialistą ministerijoje užtruktų ne vienerius metus. Todėl kartais yra paprasčiau iš išorės tokį žmogų „pasiskolinti“ ir jį įlieti į diplomatinę tarnybą.

„Lygiai taip pat paimkime ambasadorius. Jeigu prezidentas pasirenka su Seimo, Vyriausybės pritarimu konkretų asmenį iš mūsų valstybės piliečių rato, mano, kad jis ar ji yra tinkamiausias atstovauti Lietuvai užsienio valstybėje, siunčiame tokį ambasadorių – kaip jis važiuos neturėdamas diplomatinės tarnybos sutarties? Tai, be abejo, kad tokia sutartis su juo yra sudaroma. Klausimas po to, kas vyksta sugrįžtant. Tikrai ne visi tas diplomatinės tarnybos sutartis išsaugo“, – nurodė URM kancleris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Jis tikino, kad ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti per metus įdiplomatinamus asmenis, kai žmogus kažkada pradėjęs dirbti pagal terminuotą sutartį, pelnęs pasitikėjimą, įrodęs savo profesinį pasirengimą diplomatinei tarnybai, joje ir pasilieka.

„Tarkime, ambasadorių atrankos tvarka, sako, yra neskaidri, be konkurso. Bet kaip viskas vyksta? Jeigu prezidentas pasirenka vieną ar kitą kandidatą, tada yra keliaujama aptarti neformaliai į Seimo Užsienio reikalų komitetą. Ten sulaukiama pritarimo, tada prašoma užsienio valstybės sutikimo. Gavus jos sutikimą, einama į Vyriausybę, tada jos teikimu vėl grįžtama pas prezidentą ir prezidentas savo dekretu tvirtina.

Kiekvienoje iš šių stadijų gali būti įjungtas stop mygtukas, gali būti išreikštas šalių nesutikimas. Tai, kad mes tai darome tokiu, sakyčiau, konsensuso, bendro sutarimo pagrindu, turbūt yra nemažas laimėjimas. Yra valstybių, kuriose ambasadoriai skiriami tiesiog užsienio reikalų ministro sprendimu, kitur Vyriausybės nusprendžia“, – aiškino L.Talat-Kelpša.

Tai, kad mes tai darome tokiu, sakyčiau, konsensuso, bendro sutarimo pagrindu, turbūt yra nemažas laimėjimas.

Karjera turėtų lėtėti

Į reiškiamus priekaištus dėl kategorijų panaikinimo URM kancleris atsakė, kad toks modelis pasirinktas visoje valstybėje. Jis nelabai įsivaizduoja, kaip jį būtų galima pakeisti ir diplomatinėje tarnyboje kurti savitą modelį.

Tačiau L.Talat-Kelpša pripažino, kad esama darbuotojų, kurių lūkesčiai po minėtų pasikeitimų buvo pažeisti.

Kartu jis minėjo, kad iš 500 diplomatų – 100 yra ambasadoriai, beveik 150 darbuotojų, kuriems iki ambasadoriaus rango trūksta vieno laiptelio.

„Ir įsivaizduokite jauną žmogų, kuris pradeda šiandien. Tai jis, viena vertus, susiduria su ta aplinkybe, kad kilti į viršų nebelabai yra kur, nes jau virš jo tiek daug garbių ir nusipelniusių darbuotojų yra. Kita vertus, tas išėjimo laukas šiandien nėra aiškus – kur toliau dabar galima būtų karjeros galimybėms sklisti. Be abejo, kad karjera turėtų lėtėti“, – kalbėjo URM kancleris.

Be abejo, kad karjera turėtų lėtėti.

Sieks papildomų socialinių garantijų

Komentuodamas kai kurių bendradarbių URM teiginius dėl socialinių garantijų diplomatų šeimoms išvykstant į užsienį ir to, kad šioje srityje viskas esą vertinama per piniginę prizmę, L.Talat-Kelpša, sakė, kad tai nėra visiškai tiesa.

Jo teigimu, būtent čia labiausiai suartėjama su socialiniais partneriais – ministerijos darbuotojų profesine sąjunga ir Darbo taryba.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Lietuvos ambasada
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Lietuvos ambasada

„Šiuo metu rengiamos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. Mes matome tuos iššūkius, kuriuos šeimos sprendžia. Aš pats asmeniškai, kaip diplomatas, su tuo esu susidūręs, kai sutuoktinis, būdamas profesionalas rinkoje, išvyksta kartu su diplomatu ir vėliau grįžta čia, ką paskui veikti? Metus kitus užtrunka, kol susiranda naują darbą ir, žiūrėk, po metų vėl reikia iš naujo išvažiuoti.

Tuo metu, kai dirbi užsienyje, socialinė įmoka į „Sodrą“ skaičiuojama tik nuo minimalaus atlyginimo. Tai labai mažos pajamos senatvėje bus garantuotos. Šitą klausimą reikia spręsti, yra pasiūlymas ruošiamas ir suderintas su mūsų socialiniais partneriais, kad didesnė įmoka būtų į socialinio draudimo fondą“, – patikino URM kancleris.

Šiuo metu rengiamos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. Mes matome tuos iššūkius, kuriuos šeimos sprendžia.

Svarstoma ir dėl to, kad ilgą laiką išdirbusiems diplomatams galbūt būtų galima mokėti tam tikrą rentą.

Rengiant Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, L.Talat-Kelpša tikino, kad URM darbuotojų profsąjungos atstovų prašė pateikti savo pasiūlymų paketą.

Kartu jis pažymėjo, kad URM su profesine sąjunga nėra pasirašiusi kolektyvinės sutarties.

„Tai mes neturime bendradarbiavimo principo apsibrėžę. Tokioje neapibrėžtoje situacijoje net pats įstatymas diktuoja, kad mūsų pagrindinis partneris, kertinis partneris, atstovaujantis darbuotojų interesams, yra Darbo taryba“, – akcentavo L.Talat-Kelpša.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

22:58
25:27
15:09

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min