Pati D.Vaivadienė – taikus ir ramus žmogus. Ji už savo darbo vietą nekovoja ir niekam nesiskundžia. Ji ramiai dirba savo paskutinius mėnesius, kuriuos darbovietė privalėjo suteikti dėl jos negalios. O vėliau – bus matyti. Iki pensijos liko dar keletas metų.
Tačiau sukilo bibliotekos bendruomenės nariai. Jie vienas po kito skambino ir skelbė, jog situacija yra baisi – išmetami iš darbo žmonės. Taip pat pabrėžė, jog atrodo keistai, kai kone keturis dešimtmečius čia išdirbęs asmuo staiga tampa nebereikalingu.
Vienas bendruomenės narių akcentavo, kad ši bibliotekininkė yra viena iš nedaugelio per visus skyrius, kuri turi regėjimo negalią. Jis sakė: „Atrodo keistai, kai daug kalbame apie integraciją, o progreso siekiama tokiais metodais – iš aklųjų bibliotekos atleisti silpnaregį darbuotoją. Išeina taip, kad iš silpnaregio yra reikalaujama vairuoti.“
Šiauliuose vietoje keturių liks du
Šiaulių aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje – kaip visada – pasitinka šios įstaigos siela D.Vaivadienė. Ji kone visus čia užsukusius pirmiausia atpažįsta dar iš balso ir niekada nesuklysta.
Tuoj pat aprodė, kokie meno kūriniai puošia biblioteką. Kampelyje galima atrasti jau nebenaudojamų priemonių – juostinis aparatas tapo atgyvena, tačiau jam skirtų juostų dar yra.
Kol kas populiariausios šioje bibliotekoje į kompaktinius diskus surašytos knygos. Taip pat yra grupė žmonių, kurie ateina paskaityti brailio raštu. Tokiu būdu galima paskaityti ir garsiąsias Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, o tarp garsinių knygų neseniai pasirodė ir bendruomenei buvo pristatyta šiauliečio Rolando Parafinavičiaus knyga „Fotografas“.
Direktorei pasakiau, kad du žmonės nespės atlikti visų darbų. Nukentės bibliotekos renginiai.
D.Vaivadienė teigia, kad vos pamačiusi naująją (LAB) direktorę, pajuto, kad su parodomis ir įvairiais renginiais – baigta. Nuo šiol vietoje keturių žmonių bibliotekoje dirbs tik du – vienas liks patalpoje, o kitas važinės po lankomus objektus – senelių ir globos namus, iš namų neišeinančius klientus.
„Direktorei pasakiau, kad du žmonės nespės atlikti visų darbų. Nukentės bibliotekos renginiai. Suprantu, kad ne mano valia spręsti, tačiau nebijau pasakyti tai, ką galvoju“, – teigė bibliotekininkė.
D.Vaivadienė pabandė supaprastintai paaiškinti, kokios permainos vyksta – bus du darbuotojai, kurie mokės visus darbus ir galės keistis vietomis. Abu bus vairuojantys. Teks važinėti po visą apskritį.
Jos skaičiavimais, darbuotojų keliuose filialuose mažėja daugiau nei per pusę – buvo 14 darbuotojų, o dabar lieka šeši. Jei nevairuoji – lauk.
„Toks vadybinis požiūris. Man ši įstaiga yra kone visas gyvenimas, todėl kiek keista stebėti būtent tokius pokyčius“, – traukia pečiais darbuotoja.
Institucijų nuomonė – aptaki
Darbuotojus sumanę ginti bendruomenės nariai kreipėsi į įvairias institucijas, atsakingus asmenis. Suprato, kad tokia tvarka yra palaiminta Kultūros ministerijos.
Vienintelis įžvelgtas minusas – permainos mažai buvo aptartos su bendruomene, kuriai jos ir įgyvendinamos. Nuo šiol bus stengiamasi daugiau bendrauti su bendruomenėmis.
Dovilė Juodkaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, viename savo laiške sunerimusiems Panevėžio filialo darbuotojams minėjo, kad turi būti privalomai tariamasi su bendruomene. Taip pat siūlė inicijuoti susitikimą su direktore, kad ji paaiškintų planus ir priimamus sprendimus, išgirstų lūkesčius ir norus.
Profesorius Jonas Ruškus detaliai situacijos nekomentavo, tačiau atsakė bendrai: „Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija reiškia, kad negalią turinčių žmonių orumą skatinanti, jų lygiateisė ir nediskriminuojanti socialinė ir bet kokia kita (profesinė, švietimo ir pan.) padėtis yra esminė kiekvieno, ypač valdžios institucijų, pareiga, kaip ir pareiga lygiavertiškai konsultuotis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis bei pačiais neįgaliaisiais.“
Tikslas – eiti su laiku
Nuo pavasario LAB vadovaujanti Inga Davidonienė apgailestauja, kad reakcija į pokyčius yra būtent tokia: „Mes peržiūrime funkcijas – ten, kur veikla perteklinė, keičiame veiklos pobūdį, nereikalingų atsisakome.“
Direktorė teigė, kad įstaigai reikia judresnių darbuotojų, kurie galėtų greičiau ir lengviau pasiekti žmones su regėjimo negalia, kurie patys mažai išeina iš namų ar tiesiog nėra tokie mobilūs.
Direktorė patikino, kad darbuotojų turėtų pakakti visoms funkcijoms atlikti – visuose regioniniuose filialuose po du, o Ukmergėje – vienas.
Direktorė tikisi, kad biblioteka pajėgs rengti įvairius projektus, kuriuose tokie žmonės kaip D.Vaivadienė bus labai naudingi ir laukiami.
Nemažai neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų nežino, jog yra virtuali garsinių knygų biblioteka ELVIS.
„Toks darbuotojas – mūsų garbės viešnia. Pasakyti, kad jis nereikalingas – niekada negalėčiau. Tiesiog reaguojame į pokyčius aplinkoje. Mes iš tiesų turime problemą, kad pasiekiame nedidelę dalį potencialių vartotojų. Nepamirškime, kad tarp tokių yra ir tie, kurie ne dėl regėjimo negali skaityti“, – kalbėjo direktorė.
I.Davidonienė pabrėžė, jog nemažai neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų nežino, jog egzistuoja tokia virtuali garsinių knygų biblioteka ELVIS. Galima tiesiog nuo savo sofos ten prisiregistruoti ir gauti visas norimas knygas elektroniniu būdu. Būtent to sieks mobilesni darbuotojai.
„Čia reikia kuo garsiau pasakyti, kad visi išgirstų apie ELVIS. Šioje srityje mums reikia gerokai pasitempti“, – konstatavo LAB direktorė.
