Vilniaus savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pripažįsta, kad darbai nevykdomi taip greitai, kaip turėtų, tačiau vis dėlto šis bei tas jau atlikta. Baigiame parengti detaliuosius planus prieplaukoms ir žiemos uostą įrengti. Turėdami teisinį pagrindą galėsime ieškoti lėšų ir šį projektą įgyvendinti. Tai padėtų plėtoti laivybą“, – sakė R.Matonienė.
Neris jau daugiau nei metus yra priskirta prie valstybinės reikšmės kelių, todėl upės priežiūra tenka Susisiekimo ministerijai bei Vidaus vandenų kelių direkcijai, kuri privalo užtikrinti, kad Neryje, kaip ir bet kurioje gatvėje, būtų pažymėtos eismo juostos – sustatyti ženklai, sudarytos sąlygos laivybai. Tačiau sudėtinga finansinė padėtis stabdo ir šiuos darbus.
Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomosios direktorės Eglės Dilkienės, verslininkų, norinčių investuoti į pramogas prie Neries, atsirastų, tačiau visų pirma reikėtų sutvarkyti infrastruktūrą, įrengti prieplaukas, sutvarkyti pakrantes.
„Neris pagal savo prigimtį yra sudėtinga upė, labai srauni, kasmet vandens kelias turi būti valomas, nes prinešama smėlio. Todėl laivybos sąlygos yra gana sudėtingos. Jeigu tos sąlygos būtų geresnės, laivų savininkai nerizikuotų variklių sugadinti smėliu ar užplaukti ant akmenų, tai tikrai investuotų, pirktų laivus ir teiktų paslaugas. Todėl reikia investuoti į vandens kelio sutvarkymą, o verslininkų, norinčių paleisti laivus, tikrai atsiras“, – sakė savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja R.Matonienė.
Krantinių remontas, tvarkymas yra miesto rūpestis, bet 2008–2009 metai buvo finansiškai labai sudėtingi, todėl tiek lėšų, kiek reikėtų, neskirta. „Prieš kelerius metus investavome į „EuroVelo“ dviračių trasos įrengimą, kuri daug žmonių atvedė prie upės. Šiuo metu vykdome projektavimo darbus, renkame pasiūlymus, kaip įrengti Neries krantuose viešą sporto trasą nuo Vingio parko iki Valakampių, kuri būtų pritaikyta dviratininkams, riedutininkams, sportininkams, pėstiesiems, mamoms su vežimėliais“, – sakė R.Matonienė.
Dar šią vasarą ketinama įrengti betoniniuose Neries šlaituose kėdes, kurios turėtų būti populiarios tarp mėgstančių pasivaikščioti, pasėdėti ir pasigrožėti upe. Panašios kėdės jau yra prie Mindaugo tilto, jos sėkmingai atlaikė atšiaurią šių metų žiemą.
Europos miestai upes myli labiau
Kavinės ant vandens, įvairios pramogos, susijusios su laiko leidimu prie vandens, populiarios įvairiuose Europos miestuose, kurie turi upes. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė E.Dilkienė pasakojo, kad pavyzdingai upes miestuose išnaudoja Suomija, garlaiviai, kuriuose įrengti prabangūs restoranai, plaukioja ir Kopenhagoje. Ir niekas negalėtų įsivaizduoti Paryžiaus be puikiai pritaikytos gyventojų reikmėms ir pramogoms Senos.
E.Dilkienė įsitikinusi, kad Vilniuje pirmiausia reikėtų sutvarkyti pakrantes. „Teko plaukti baidarėmis Nerimi, tai atkreipiau dėmesį, kad krantai nėra pritaikyti nei žmonėms, nei laivams. Betoninės sienos neleidžia priplaukti ir prisišvartuoti. Bet turiu pastebėti, kad šis bei tas daroma ir Vilniuje. Juk atsirado paplūdimys prie Baltojo tilto, kurio tinklinio aikštelės labai populiarios. Taip pat organizuojami baidarių žygiai, plaukioja keli laivai“, – sakė E. Dilkienė.
Birželį prie Mindaugo tilto duris lankytojams atvers ir sutvarkyta „KultFlux“ meno platforma, kurioje, kaip ir pernai, veiks vyninė, bus organizuojami koncertai, kiti renginiai.
Laivai – mėgstama pramoga
Šiuo metu Neries upe jau kursuoja du laivai. Vienas iš jų – daugeliui vilniečių nuo vaikystės pažįstama „Ryga“. Šio laivo savininkas Leonas Benetis sakė, kad sezoną pradėjo beveik prieš mėnesį, tačiau pirmosiomis savaitėmis kilo sunkumų dėl potvynio padarinių – krantinės buvo užpiltos ir purvinos, todėl nebuvo galima prisišvartuoti. Norinčius Vilniumi pasigrožėti nuo vandens plukdo ir dar vienas, mažesnis laivelis.
„Kaip ir kasmet plaukiame nuo Mindaugo tilto trimis maršrutais. Valandą plaukiame nuo Mindaugo iki Šilo tilto, apsisukame ir grįžtame. Taip pat valandą užtrunka antrasis maršrutas: plaukiame iki Žirmūnų tilto, grįžtame ir plaukiame beveik iki Pedagoginio universiteto. Trečiasis maršrutas ilgesnis, plaukiame iki Valakampių. Ilgesnį maršrutą dažniausia renkasi įvairios įmonės ar šiaip žmonių kompanijos, kurios užsisako sau pramogą“, – pasakojo „Rygos“ savininkas.
Kainos pasiplaukioti laivu, L.Benečio teigimu, nekinta jau aštunti metai, suaugusiam žmogui valanda kainuoja 20 Lt, vaikams – 10 Lt. „Nors degalai brangsta, stengsimės nebranginti šios pramogos, – sakė L.Benetis. – Laivas plaukia, jeigu susirenka ne mažiau negu dešimt žmonių. Netrūksta užsakomųjų reisų, itin populiaru laive švęsti mergvakarius.“ Artimiausiu metu laive bus atidaryta kavinukė, tad apsilankyti laive bus galima ir neplaukiant.
Nerį žadins regata
Gegužės 15 d. vyks Neries regata. Nuo Valakampių iki Baltojo tilto plauks baidarės, plaustai, valtys ir net vikingų laivai. Savo jėgas išmėgins akademinės valtys, drakono tipo laivai, plaustai, iškilmingai irkluos vikingų laivai. Universitetų rinktinių komandos varžysis plaukdami nuo Pedagoginio universiteto iki Baltojo tilto vikingų laivais. Organizatoriai laukia originaliai papuoštų plaustų ir laivų, ketinama rinkti gražiausią. Regata vyks nuo 12 iki 17 val. Daugiau informacijos www.neriesregata.lt
