„Šis referendumas neturi didelės reikšmės, ir tą parodė ir politikai, nuspręsdami, kad tai yra tik patariamasis referendumas. Ir didžiąjai daliai politikų tai buvo tik instrumentas parodyti rūpestingumą, parodyti, kad jie nori atsižvelgti į gyventojų nuomonę“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, politikai turbūt ir toliau analizuos investavimo į atominę elektrinę galimybę. Be to, ekonomistas svarsto, kad galbūt 2014 metais, kartu su prezidento rinkimais visuomenei bus suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę dar viename referendume.
„Yra pakankamai daug neaiškių detalių, ar investuos į Visagino atominę elektrinę Estija ir Latvija, ir kaip atrodys kiekvienos šių šalių įnašas į projektą. Manau, kad vis tik daug realesnis scenarijus, kad toliau bus vystomas šis projektas, analizuojamos jo finansavimo galimybės, deramasi su valstybėmis, kurios galėtų prisijungti. Mes turbūt galėtume tikėtis tikrojo referendumo 2014 metais, galbūt kartu su prezidento rinkimais – kai bus aišku, kaip kuri valstybė finansuos projektą ir kaip vyktų jo įgyvendinimas“, – tvirtino N.Mačiulis.
„Swedbank“ atstovas mano, kad referendumo rezultatai neatbaidys galimų investuotojų ir jie lauks naujos Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu.
„Aš tikiuosi, kad investuotojai, “Hitachi„ supranta, kad gyventojams buvo sunku apsispręsti. Jie supranta, kad fonas buvo neigiamas. Pagrindinis klausimas vis tiek bus, kaip į atominę energetiką žiūrės nauja Vyriausybė. Ar reikia toliau šviesti visuomenę, diskutuoti su ja, ar reikia skelbti naują referendumą 2014 metais – nebe patariamąjį, o tą įpareigojantį. Daug kas priklausys nuo naujos Vyriausybės“, – aiškino N.Mačiulis.
Jis taip pat teigė, kad Latvijos ir Estijos planai – investuoti į projektą ar ne – priklausys ne nuo Lietuvos gyventojų nuomonės, o nuo projekto ekonominės naudos.
Tačiau N.Mačiulis teigė, kad jeigu naujoji Vyriausybė atsisakytų branduolinės energetikos planų, Lietuva staigių pasekmių nepatirtų, tačiau valstybės konkurencingumas sumenktų.
„Tiesioginių ekonominių pasekmių labai greitai gal ir nematytume, bet šiuo projektu buvo siekiama daryti teigiamus pokyčius. Sukuriant energetinę nepriklausomybę, sukuriamas ir klimatas užsienio investicijoms. Tai tikrai būtų pagerinę investicinį klimatą, savaime pats projektas būtų pritraukęs tiesioginių užsienio investicijų, bet žiūrint plačiai, nereiškia, kad neturėdami atominės energijos, negalime sėkmingai funkcionuoti. Galime sujungti Lietuvą su kontinentiniu Europos tinklu, bet tai bus dar vienas importas, o mes ir taip esame priklausomi nuo visų kitų energetinių importo prekių“, – aiškino N.Mačiulis.
Preliminarūs referendumo rezultatai rodo akivaizdų AE priešininkų pranašumą – už naująją AE balsavo 33,96 proc., prieš – 62,7 proc. referendumo dalyvių.
