Tai atskleidė 2008-ųjų spalio mėnesį rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikto sociologinio tyrimo „Viešųjų pirkimų skaidrumas“ rezultatai. Tyrimą inicijavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba bei visuomeninės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
Anot respondentų, opiausiomis problemomis, su kuriomis susiduria viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys Lietuvos verslininkai, yra pernelyg ilgas dokumentų rengimas, dokumentacijos gausa, korupcija, informacijos trūkumas bei skaidrumo stoka, pranešė VPT.
Beveik penktadalis respondentų pernai teigė, kad jiems yra tekę neoficialiai mokėti už galimybę laimėti viešuosius pirkimus, o 77 proc. tikino, kad jiems tokių atvejų nepasitaikė. 2005-aisiais, kai „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko panašų tyrimą, taip teigė atitinkamai 24 proc. ir 71 proc. apklaustųjų.
45 proc. verslininkų, paprašyti įvertinti Lietuvos politikų įtaką viešiesiems pirkimams, teigė, kad politikai netiesiogiai bando daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams (2005 metais – 57 proc.). 19 proc. respondentų nuomone, politikai nesikiša į viešųjų pirkimų organizavimą (11 proc.), 18 proc. įsitikinę, jog politikai daro tiesioginį spaudimą viešųjų pirkimų organizatoriams (17 proc.).
Respondentai pačiu neskaidriausiu viešųjų pirkimų proceso etapu įvardijo pirkimo sąlygų rengimą, o skaidriausiu – kvietimus dalyvauti pirkimuose, sutarčių vykdymą. Apklaustųjų nuomone, dažniausia neskaidrių pirkimų priežastis yra taip viešųjų pirkimų organizatorių suformuluoti reikalavimai, kad juos galėtų atitikti tik jų proteguojama įmonė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog verslininkai Lietuvoje vis dar susiduria su problemomis, kai viešųjų pirkimų laimėtojas žinomas iš anksto. Kad tokių įvykių pasitaikė dažnai teigė penktadalis, retai – 28 proc., o kad niekada nepasitaikė – 49 proc. apklaustųjų. 2005-aisiais tokios nuomonės laikėsi atitinkamai 43 proc., 25 proc. ir 29 proc. respondentų.
Nepalankiai viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje 2008 metais vertino beveik trečdalis verslininkų (2005 metais – 35 proc.), neutraliai – 42 proc. (39 proc.), o palankiai – ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų.
Daugumos respondentų nuomone, tam, kad gerėtų viešieji pirkimai, reikėtų tobulinti įstatymus ir teisės aktus, didinti skaidrumą bei organizuoti elektroninius pirkimus.
