O žala dėl nekokybiško darbo būsto pirkėjams būtų atlyginta net ir tada, jeigu bendrovė bankrutavo. Statybininkai ir draudikai sako, kad visiškai pakanka dabar esamų garantinių mechanizmų, papildomas draudimas tik padidintų sąmatas, o tai, savo ruožtu, gali pakelti būsto kainą.
Nors statybos šalyje sustojusios, anksčiau statybininkų padarytas brokas – vis dar viena opiausių problemų.
Vien šiemet iki gegužės mėnesio Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo beveik 400 skundų dėl statybų broko ir įvairių būsto defektų. O tai net šimtu daugiau nei pernai per visus metus.
Vartotojų teisių atstovų teigimu, itin daug broko radosi per statybų bumą, kai viena po kitos kūrėsi vienadienės bendrovės, kurios masinėms statyboms pasibaigus tiesiog dingo.
„Ką daryti po to, kai išlindo brokas, o įmonės nebėra. Dabar yra tiktai prievolė drausti įmonę civiliniu draudimu, bet tai nieko gyventojams neduoda po 10–15 m.“, – sako Juozas Antanaitis, Būsto rūmų prezidentas.Ką daryti po to, kai išlindo brokas, o įmonės nebėra.
Vartotojų teisių gynėjai tvirtina, kad dabar įstatymuose numatytą rangovo privalomosios atsakomybės draudimą statybininkai sugeba apeiti, pasirinkdami pigesnį savanorišką draudimą, numatantį daugybę išlygų.
„Jeigu vartotojui, sakysime, sprogsta vamzdis, tai šitas privalomas draudimas sako, kad vartotojui turi būti padengta žala. Kadangi statybininkai neapsidraudžia šituo privalomuoju draudimu, o savanorišku, jie pasako, kad sakykim, yra įrašyta frančizė, 10 tūkst. Lt.
Tai vartotojas pats turi sumokėti nuostolius, sumokėti kaimynams, o jeigu jo žala viršys, sakysime, 100 tūkst., tik tokiu atveju draudimo bendrovė kompensuotų“, – teigia Marekas Močiulskis, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos departamento direktorius.
Tačiau statybininkai įsitikinę, kad šiuo metu numatytų statybos darbų garantijų visiškai pakanka, o papildomas draudimas tik padidintų darbų sąmatas, kurias turėtų apmokėti patys vartotojai.
„Nereikėtų statybininkų, kaip tik vieno iš sudėtinio proceso dalyvių, įpareigoti sumokėti absoliučiai už viską. Bet koks privalomas draudimas iškreiptų rinkos sąlygas, pabrangintų patiems užsakovams projekto vertę, nes tai visų statybos konkurse dalyvaujančių dalyvių būtų tiesiog įskaičiuota į sąmatą“, – tvirtina Vaidotas Šarka, Statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius.
Kad papildomas draudimas statybos bendrovėms nereikalingas, teigia ir draudikai. Tiesiog, anot jų, užsakovas galėtų iš rangovo reikalauti papildomo laidavimo už kokybę. O tai garantuotų žalos atlyginimą net ir statybų bendrovės bankroto atveju.
