Norvegijos teisingumo ministro Knuto Storbergeto ir Lietuvos finansų ministrės Ingridos Šimonytės pasirašytose sutartyse dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos paramos mechanizmų taip pat numatomos prioritetinės sritys, kurioms bus panaudotos lėšos.
Norvegijos teisingumo ministras pabrėžė, kad sutartys pasirašytos simboliniais metais – šiemet minimas Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetis.
„Džiaugėmės ilgalaikiais santykiais su Lietuva, kuri mums yra svarbi Baltijos regiono kaimynė, todėl esame patenkinti turėdami galimybę ir toliau stiprinti ryšį tarp valstybių institucijų“, – sakė K.Storbergeto.
Norvegijos teisingumo ministras pasirašytus susitarimus laiko reikšmingais, kadangi juose apibrėžtos ir abipusiu sutarimu patvirtintos konkrečios paramos kryptys – Lietuva geranoriškai įsipareigojo suteiktą paramą panaudoti įgyvendinant aplinkosaugos, pilietinės visuomenės puoselėjimo ir teisingumo projektus.
Pagal EEE ir Norvegijos fondo paramos susitarimus, prioritetine kryptimi nutarta laikyti aplinkosaugą ir klimato kaitos grėsmes. Šiai sričiai skiriama Norvegijos parama sudaro beveik ketvirtadalį visos sumos – 19,5 mln. eurų (apie 67,3 mln. litų). Pinigus planuojama panaudoti žaliųjų technologijų populiarinimui, jūrinių ir vidaus vandenų tvarkymui, biologinės įvairovės bei ekosistemos išsaugojimui.
Antruoju svarbiausiu paramos prioritetu yra laikomas teisingumo ir vidaus reikalų sektorius. Ši sričiai skiriama 18,8 mln. eurų (apie 64,9 mln. litų) parama bus išnaudojama kovai su organizuotu nusikalstamumu, nelegaliu sienos kirtimu, sąlygų gerinimui pataisos įstaigose.
„Kaip Norvegijos teisingumo ministras, džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas įgyja konkretų pavidalą teisingumo srityje. Prie su teisingumu susijusių programų vykdymo Lietuvoje prisidės Norvegijos teismų administracija bei Norvegijos pataisos tarnyba“, – teigė K.Storbergetas.
Susitarimuose ypač akcentuojama lygiavertė partnerystė tarp paramą teikiančios ir paramą gaunančios šalies. Mažiausiai devynios norvegų valstybinės institucijos bus įtrauktos į programų vykdymą kartu su Lietuvos institucijomis. Tokiu būdu siekiama mažinti skirtumus tarp Europos valstybių.
Norvegija, kartu su Islandija ir Lichtenšteinu, taip pat parems Lietuvos pilietinę visuomenę. Šiuo tikslu nevyriausybinėms organizacijoms bus sukurtas 5,5 mln. eurų (apie 19,4 mln. litų) paramos fondas.
„Parama pilietinės visuomenės vystymuisi Lietuvoje yra itin svarbi Norvegijos paramos kryptis. Džiaugiamės, kad Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms galėsime padėti įgyvendinti jų svajones ir planus“, – sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas.
Rėmimo programa taip pat numato skirti lėšų paveldosaugai, vietos ir regioninės administracijos veiklos efektyvumui didinti, stipendijoms, jaunimo programoms, visuomenės sveikatos apsaugos iniciatyvoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui, jaunimo sveikatos centrų steigimui, informacijos sistemų, susijusių su sveikata, diegimui.
Pasak Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje, pasirašius susitarimus tarp Lietuvos ir Norvegijos, už lėšų skirstymą ir administravimą atsakingos institucijos derins paramos skirstymo principus bei taisykles, tad projektams numatyti 84 mln. eurų artimiausiu metu skirstyti pradėti nebus. Ambasadoriaus teigimu, apie tolesnius paramos įgyvendinimo etapus bus informuojama atskirai.
2004–2009 m. Norvegija projektams Lietuvoje remti skyrė 67,3 mln. eurų (apie 232,4 mln. litų). Pagrindinis Norvegijos paramos Lietuvai prioritetas buvo sveikatos apsauga ir vaikų priežiūra – parama šioms sritims sudarė daugiau nei pusę visos sumos. Norvegijos parama taip pat skirta Europos kultūros paveldo Lietuvoje išsaugojimui bei kitoms prioritetinėms sritims.
