Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 01 19

NSGK: nerimą kelia valstybių kaimynių įtaka šalies žiniasklaidai

Valstybės kaimynės, turinčios daug daugiau finansinių resursų nei Lietuva, daro akivaizdžią įtaką šalies žiniasklaidai, politikai, vidaus gyvenimui, formuodamos informacinę erdvę sau palankia linkme, įspėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto nariai.
Laikraščiai
Laikraščiai / Oksanos Školnajos/15min.lt nuotr.

„Susitikime buvo iškelta problema, kad informacinėje erdvėje vyksta akivaizdžių pokyčių. Ir kad resursai, kuriuos skiria valstybės kaimynės, norėdamos informacinę erdvę formuoti sau palankia linkme, daro įtaką Lietuvos vidaus gyvenimui, politikams, žiniasklaidos priemonėms“, – trečiadienį po komiteto susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė NSGK vadovas Arvydas Anušauskas.

Politikas akcentavo, kad „Lietuva tikrai kol kas nedisponuoja resursais, kokiais šioje srityje disponuoja valstybės kaimynės“, ir teigė, jog ateityje apie šią problemą bus galima kalbėti daugiau ir galbūt priimti atitinkamus sprendimus.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja šios problemos sprendimą, A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad būdama Europos Sąjungos valstybė Lietuva negali „kaip nors izoliuotis“ nuo kitų valstybių ir priimti „diskriminacinių sprendimų vieno ar kito žmogaus, perkančio žiniasklaidos priemonių akcijas, atžvilgiu“.

„To daryti negalime. Tačiau atkreipėme dėmesį, kad problema yra, kai finansinės grupės, čia jau mano asmeninė pozicija, pirkdamos žiniasklaidos priemones, siekia ir atitinkamai formuoti jų poziciją: tiek apie politikus, tiek apie politinius įvykius, ekonominius reiškinius. Tai labai akivaizdžiai matyti. Tie, kurie skaito spaudą, klauso reportažų, gali susidaryti nuomonę, kad tai yra realybė, kad tai yra daroma. Kai kurie laikraščiai, pasikeitus savininkams, staiga pakeičia savo pozicijas, nors jų žurnalistai rašė vienaip, paskui pradeda rašyti kitaip. Tokie dalykai vyksta“, – akcentavo NSGK vadovas.

Jis taip pat apgailestavo, kad nors dabartiniai įstatymai numato, kad bankai negali įsigyti žiniasklaidos priemonių akcijų, įstatymai apeinami per antrines įmones.

Neseniai įtakingas britų savaitraštis „The Economist“ rašė, kad spaudos laisvė Baltijos valstybėse daugelį metų neatrodė „taip niūriai“ kaip dabar. Leidinys atkreipė dėmesį, kad rusiško kapitalo bankas „Snoras“, garsėjantis ryšiais su Kremliumi, yra pagrindinis didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ akcininkas, taip pat valdo nemažą Latvijos žiniasklaidos dalį ir galimai nusitaikė į Estiją. Pasak „The Economist“ šaltinių, tas pats bankas nusitaikė į keturiomis kalbomis rašantį naujienų portalą „Delfi“.

AB banko „Snoras“ grupės įmonė UAB „SNORO Media investicijos“ pagrindine žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ akcininke tapo 2009 metų rugpjūtį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius