Praėjusiais metais savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Kortas“ visose miesto seniūnijose įrengė 11 modernių vaikų žaidimų aikštelių. Už jas savivaldybei teko pakloti daugiau nei 590 tūkst. Lt. Pastačiusi aikšteles, bendrovė joms suteikė 3 metų garantiją.
„Tačiau garantiją pagal sutartį mes suteikėme tik gedimams, kurie nesusiję su vandaliniu jų niokojimu. Už šiuos gedimus atsakinga pati savivaldybė, – akcentavo UAB „Kortas“ projekto koordinatorė Elzė Masienė. – Bet Kaune praktiškai nėra jokios aikštelių priežiūros. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur pastaraisiais metais buvo įrengta per 300 modernių aikštelių, su viena įmone yra pasirašyta sutartis ir ši, jeigu kažkas sulaužoma, viską sutvarko. Tuo tarpu Kaune aikštelių priežiūrai nėra skirta nė lito. Jeigu kažkas nutinka, man skambina seniūnai, bet aš dažnai jiems negaliu padėti. Keliose vietose mes už savas lėšas sutvarkėme kai kuriuos gedimus, tačiau šiais metais ta gera valia yra labai ribota.“
Miesto seniūnijų vadovai, norėdami, jog jų teritorijoje esančios vaikų žaidimų aikštelės būtų tvarkingos, atsimuša į skylėtu biudžetu besiteisinančios savivaldybės valdininkų duris. Vieniems seniūnams tenka griebtis įrankių patiems, kiti keliaklupsčiauja prieš verslininkus ir jų prašo finansinės paramos.
„Jeigu būna išklibusių varžtų, paimu reples ir pats prisuku. Šiuo metu yra tokia situacija, ir nieko nepakeisi“, – pripažino Centro seniūnijos vadovas Vytautas Pauliukas.
„Būna, einu į vieną firmą, į antrą, trečią ir prašau, kad šie padėtų sutvarkyti sulaužytą aikštelę. Kadangi prašau pagalbos vaikams skirtai aikštelei, tai suminkština verslininkų širdis, – liūdnai šyptelėjo Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas. – Po žiemos visa aikštelė buvo nuniokota, išardyta, išlaužyta, apsemta vandens. Darbų ją remontuojant reikėjo atlikti labai daug.“
Pasak A.Malinausko, panašiai priversti elgtis ir kitų Kauno seniūnijų vadovai – priešingu atveju gyventojai suskubtų seniūnams dėl netvarkomos teritorijos pažerti kritikos.
„Taip ir sukamės, kito pasirinkimo šiuo atveju mes neturime. Tačiau nenormalu, kai savivaldybės tarnautojas vietoj to, kad dirbtų savo tiesioginius darbus, turi eiti kaip elgeta pas verslininkus ir prašyti išmaldos. Jeigu turėtume iš biudžeto gautų savų lėšų, kuriomis galėtume laisvai disponuoti, tokių dalykų daryti nereikėtų“, – pastebėjo seniūnas.
Neskyrė nei lito
Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus teigimu, praėjusių metų vasarą skelbiant konkursą dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, laikinosios sostinės valdininkai patirties sėmėsi iš kiek anksčiau šiuos darbus vykdžiusios Vilniaus savivaldybės. Tiesa, pastaroji iš karto skelbė du konkursus – dėl aikštelių įrengimo ir eksploatacijos.
„Tačiau vilniečių sumos mums pasirodė įtartinai didelės ir nutarėm, kad kol kas nieko nedarysime, pažiūrėsime, kiek pinigų aikštelių priežiūrai reikia Kaune ir tada jų prašysim“, – metų senumo istoriją prisiminė valdininkas.
Tačiau kol miesto valdžia delsė, savo darbą padarė šalies ekonomiką užklupęs sunkmetis – skylėtame laikinosios sostinės biudžete aikštelių priežiūrai lėšų neatsirado. „Sunkmetis, kaip sakant“, – lakoniškai paaiškino V.Abramavičius.
Statybos skyriaus vedėjas sutiko su Dainavos seniūno A.Malinausko pastebėjimu, jog tokių problemų nebūtų, jeigu miesto seniūnijos turėtų savo lėšų, kuriomis galėtų laisvai disponuoti. „Šiuo metu šis klausimas paprasčiausiai išsispręstų tik tokiu būdu“, – pabrėžė valdininkas.
