Anot dienraščio „Lietuvos rytas“, G.Babravičiaus nuomone, šitaip būtų garsiai paminimas ir Lietuvos vardo tūkstantmetis.
Tokią idėją vicemeras pristatė per pasitarimą Kultūros ir ugdymo departamente. G.Babravičius nurodė sumanymą pateikti Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai.
Prieš istorinėms patrankoms pradedant šaudyti iš Gedimino pilies G.Babravičius žada atsiklausti ir paveldosaugininkų nuomonės.
Kiek kainuos griausmingas vidurdienio skelbimas, dar neapskaičiuota. Neaišku, ar kasdieniai šūviai nekenks pačiai Gedimino piliai.
Anot etnologo Liberto Klimkos, ši idėja nėra nauja. Vidurdienis šūviais iš Gedimino pilies buvo skelbiamas XIX amžiaus viduryje.
Tai pradėta daryti, kai senosios Vilniaus observatorijos direktorius Piotras Smyslovas 1868 metais, kad gyventojams būtų patogiau, observatorijos bokštelyje įrengė tuo metu labai modernų ir tikslų elektrinį laikrodį.
P.Smyslovas artilerininkams paskolino vieną nenaudojamų teleskopų.
Jie iš Gedimino pilies tuo teleskopu stebėdavo observatorijos laikrodžio rodykles.
Kai jos priartėdavo prie dvyliktos valandos, nugriaudėdavo šūvis.
Paklaustas, ar reikėtų atgaivinti idėją taip skelbti vidurdienį, L.Klimka atsakė, kad tai būtų gražus žaidimas.
Jo nuomone, reikėtų senoviškų patrankų, o iš jų šaudančius karius aprengti senovinėmis uniformomis.
„Taip skelbti vidurdienį labiau tiktų savaitgaliais. Tai būtų gražus reginys ir vilniečiams, ir turistams. Gal nebūtina kasdien miestiečių gąsdinti šūviais?“ – samprotavo etnologas.
