Tadas Klimavičius pasakojo, kad vakarais namo stengiasi grįžti kuo anksčiau, nes Kauno gatvėse nesijaučia saugus. „Net didžiausiose iš jų dega ne visi šviestuvai, ką jau kalbėti apie nuošalesnes vietas“, – LŽ sakė kaunietis. Vyras pasakojo neseniai įsigijęs žibintuvėlį, kad saugiai galėtų pasiekti butą. Esą laiptinėje dega vos viena kita lemputė – kai kurie laiptų ruožai skendi visiškoje tamsoje.
Paaiškėjo, kad tamsiuoju paros metu, kai gatvės ir daugiabučių laiptinės menkai apšviestos, žmonės pasijuto nesaugūs, teigė verslininkas,
„Eidamas pasišviečiu kelią. Manau, žibintuvėlis galėtų atstoti ir ginklą – jei kas nors pultų, juo galima trenkti užpuolikui“, – šypsodamasis pasakojo vyriškis.
Prožektoriai išpirkti
Prekybos miestelyje „Urmas“ dirbantis verslininkas Robertas Taparauskas tvirtino, kad tarp jo siūlomų prekių yra nemažai žibintuvėlių. „Maždaug prieš mėnesį pardavėjos ėmė prašyti, kad į parduotuvę atvežčiau jų kuo daugiau, nes paklausa vis didėja. Esą pirkėjai jų nuolat prašo“, – pasakojo R.Taparauskas. Anot jo, pardavėjos ėmė klausinėti pirkėjų, kam jiems visiems staiga prireikė žibintuvėlių.
„Paaiškėjo, kad tamsiuoju paros metu, kai gatvės ir daugiabučių laiptinės menkai apšviestos, žmonės pasijuto nesaugūs“, – teigė verslininkas. Per mėnesį jis pardavė rekordinį skaičių – apie 1000 – žibintuvėlių. Anksčiau tiek parduodavo per metus.
Žibintuvėlių pardavimo „rekordą“ pasiekė ir netoli Laisvės alėjos įsikūrusi parduotuvė. Įvairiomis buities smulkmenomis prekiaujanti Daiva Šukienė LŽ patikino, kad susidomėjimas jau primirštais žibintuvėliais staiga išaugo maždaug prieš pusantro mėnesio. Pasak pardavėjos, nuo to laiko jų pardavė apie 500.
Panašiai vakar kalbėjo ir kiti buities prekių pardavėjai. Ypač daug žibintuvėlių parduodama atokiau nuo pagrindinių gatvių.
Mėginimas taupyti
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas LŽ vakar sakė, kad vakarais mieste uždegami tik du iš trijų gatvių šviestuvų. „Turime taupyti pinigus, todėl kas trečio žibinto nejungiame. Stengiamės, kad būtų gerai apšviestos nebent perėjos ir sankryžos“, – sakė A.Kupčinskas. Jis pasakojo, kaip miesto valdžia stengiasi „pergudrauti“ tamsą, siauresnėse gatvėse nedegdama vienos šviestuvų eilės. Esą kai kuriose vietose pakanka tik vienoje pusėje degančių lempų, nes jos gerai apšviečia ir kitą gatvės pusę.
Išgirdęs, kad bijodami vaikščioti neapšviestomis gatvėmis kauniečiai masiškai perka prožektorius, Kauno meras jiems patarė įsigyti ir atšvaitus.
A.Kupčinskas prisipažino, kad taip taupyti elektrą jiems patarė VST, kuriai Kauno miesto savivaldybės administracija už miesto apšvietimą jau skolinga apie 1,5 mln. litų, atstovai. Gatvėse ir skveruose uždegdama ne visas lempas miesto valdžia per tris mėnesius tikisi sutaupyti iki 300 tūkst. litų. Iš viso Kauno apšvietimas kainuoja 4 mln. litų per metus.
Tobulins apšvietimą
Meras pasakojo ir apie svarstomą galimybę už panašią pinigų sumą nupirkti rezistorius, kurie padėtų taupyti elektrą. Jais apšvietimą galima reguliuoti taip, kad tam tikru metu lempos pačios prigestų. Esą tada būtų galima įžiebti visus gatvių šviestuvus.
Išgirdęs, kad bijodami vaikščioti neapšviestomis gatvėmis kauniečiai masiškai perka prožektorius, Kauno meras jiems patarė įsigyti ir atšvaitus: „Prožektorius padės rasti kelią namo, bet jis neapsaugos nuo eismo nelaimės.“ Meras pažadėjo, kad nepaisant taupymo per didžiąsias metų šventes – nuo šv. Kalėdų iki Trijų karalių dienos – Kaune švies visi žibintai.
