Susitarime teigiama, kad skurdas Lietuvoje pasiekė grėsmingą lygį, į kurį pateko ir didelė dalis dirbančiųjų. Tokios situacijos toliau toleruoti negalima, todėl susitariama, kad minimalus mėnesinis atlyginimas būtų nustatomas 50 proc. einamų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Todėl kiekvienais metais, tvirtinant Lietuvos Respublikos biudžetą, būtų nustatomas minimalus mėnesinio atlyginimo dydis, kuris įsigaliotų nuo kitų biudžetinių metų pradžios.
Po tokiu susitarimo tekstu pasirašė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus, Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Antanas Ramanauskas, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Angelė Griškevičienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Šis įvykis yra labai svarbus. Juo buvo pasiektas bendras susitarimas tarp opozicinių politinių jėgų ir profsąjungų, kuris gins dirbančiųjų ir skurdžiausiai besiverčiančių žmonių teises. Tikime, kad šis pasirašytas tekstas neliks tik ant popieriaus, o bus kasmet realizuojamas. To visi bendromis jėgomis ir sieksime“, – teigė vienas iš susitarimo iniciatorių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.
Jurgis Razma: klausimą reikia spręsti racionaliai
Reaguodamas į šią iniciatyvą Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma pažymi, kad Seimas jo teikimu šių metų birželio 7 d. yra priėmęs rezoliuciją, kurioje aiškiai pasakyta, kad MMA dydis turi viršyti skurdo lygį ir pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus turi sudaryti 50–60 procentų VDU.
„Seimo priimtoje rezoliucijoje dėl minimalios mėnesio algos yra pasisakyta netgi už aukštesnį MMA dydį nei dabar siūlo opozicija, tad tą patį pakartoti papildomais susitarimais nėra prasmės. Reikia pastebėti, kad tuo metu opozicinės frakcijos už šią rezoliuciją net nebalsavo“, – teigia J.Razma.
Frakcijos seniūnui keistai atrodo ir faktas, kad susitarimą siūlo pasirašyti ne profesinės sąjungos, o opozicinės partijos. Tai, pasak J.Razmos, verčia suabejoti, kas yra tikrieji susitarimo iniciatoriai. Parlamentaras taip pat siūlo vienam iš susitarimo iniciatorių opozicinės Darbo partijos vadovui Viktorui Uspaskichui, užuot pozavus pasirašant menkos vertės susitarimus, MMA problemą pirmiausia išspręsti savo ar šeimos narių valdomose įmonėse, iš kurių dvejose net 60 procentų darbuotojų gauna MMA dydžio ar mažesnį už jį mėnesinį atlyginimą, o vidutinis ten mokamas darbo užmokestis – mažesnis už MMA.
Tuo tarpu profesines sąjungas frakcijos seniūnas ragina sėsti prie derybų stalo su darbdaviais ir pabandyti pasiekti susitarimą Trišalėje taryboje. Racionalus ir greitas sprendimas galėtų būti MMA pakėlimas iki 900 litų nuo kitų metų sausio 1 d. (kartu numatant išimties galimybę sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip ir mokesčių atidėjimo atveju). Jei toks susitarimas įvyktų, J.Razma žada paraginti Vyriausybę jam pritarti.
