Iš viso 2010 m. prieglobsčio prašėsi užsieniečiai iš 15 šalių.
2010 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikė 313 užsieniečių. 2009 m. jų buvo keturis kartus mažiau – 74, teigiama VSAT pranešime spaudai.
Pernai prieglobsčio prašytojai dažniausiai tai darė pasienio kontrolės punktuose, kuomet VSAT pareigūnai tikrino į Lietuvą norinčių įvažiuoti asmenų dokumentus. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai pasieniečiai sulaikė neteisėtai sieną perėjusių užsieniečių, kurie jau įkliuvę pateikė prašymus suteikti prieglobstį.
Pernai užsieniečiai prieglobsčio dažniausiai prašėsi atvykdami iš Baltarusijos – šiame pasienyje veikiančiuose VSAT padaliniuose tokį pageidavimą pareiškė 198 asmenys. Dar 30 užsieniečių pasiprašė prieglobsčio Vilniaus oro uoste, o 27 – kituose VSAT padaliniuose. Beje, nė vieno prieglobsčio prašytojo nepasitaikė pasienyje su Rusija.
Pernai ypač padaugėjo prieglobsčio prašytojų Gruzijos piliečių. Iš visų 313 tokių užsieniečių gruzinų buvo net 255. Užpernai, 2009–aisiais, prieglobsčio Lietuvoje prašytojų iš Gruzijos tebuvo 20.
Prieglobsčio Lietuvoje 2010 m. prašė ir 28 Rusijos piliečiai, 7 afganistaniečiai, 6 armėnai, 4 kirgizai, 3 tadžikai, 2 Sirijos piliečiai, azerbaidžanietis, baltarusis, Bangladešo pilietis, indas, iranietis, moldavas, serbas ir ukrainietis.
Gruzinai išsiskyrė ir tuo, kad pasiprašę Lietuvoje prieglobsčio dažniausiai nė nemanė čia likti.
Dažniausiai prieglobsčio prašytojai iš pradžių patenka į VSAT Užsieniečių registracijos centrą (URC). Čia jie gyvena, kol Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečių prašymus bei priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio.
Pasiprašiusieji prieglobsčio Lietuvoje ir URC gyvenatys užsieniečiai turi teisę iš centro išeiti 24 val. ir laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Ja jie labai dažnai piktnaudžiauja ir pasišalinę iš URC bando tęsti savo kelionę į Vakarų Europą. Tai rodo, kad prašydami prieglobsčio Lietuvoje šią šalį jie mato tik kaip tarpinę stotelę patekti į Vakarus.
Pernai net 280 prieglobsčio prašytojų, URC gyventojų, pasinaudodami teise parai išeiti iš centro, į jį nebegrįžo. Taip pasielgė net 191 Gruzijos pilietis.
Keliasdešimt tokių pabėgusių „prašytojų“ buvo sulaikyta kitose Šengeno šalyse ir grąžinta į Lietuvą.
Kadangi Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare vidinių sienų kontrolė panaikinta, tai tokiems užsieniečiams patekti į Lenkiją, o per ją – ir į kitas Vakarų Europos šalis, nėra sudėtinga.
Kiekvieną kartą, kai užsienietis negrįžta į URC ilgiau kaip 24 val., jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas. Užsieniečiui grįžus į URC arba grąžintam pagal Dublino II reglamentą iš užsienio valstybės, jo pageidavimu prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra atnaujinamas. Jam vėl pasišalinus iš URC, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas vėl sustabdomas, o atvykus – vėl atnaujinamas. Taip kartojasi po kelis kartus.
Toks asmenų neteisėtas išvykimas į kitas Europos Sąjungos šalis ilgina prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką, tuo pačiu prailgina užsieniečių laikino gyvenimo Lietuvoje trukmę, jiems išlaikyti URC naudojamos papildomos išlaidos.
VSAT Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami dviejų kategorijų užsieniečiai: Migracijos departamento sprendimu – prieglobsčio prašytojai ir teismo sprendimu ar nutartimi – sulaikyti užsieniečiai.
URC yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, skirta apgyvendinti prieglobsčio prašytojus jų prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu bei sulaikytus nelegalius imigrantus ilgiau nei 48 val., siekiant išsiųsti juos iš Lietuvos.
