Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 12 17

Pagal mirtingumą ES pirmaujantys lietuviai toliau daug geria, rūko ir tunka

Lietuvos sveikatos statistikos duomenys šiurpina: gyventojų mirtingumas – bene didžiausias Europos Sąjungoje (ES), ypač daug sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau lietuviai sveikata pernelyg nesirūpina – Bendrijoje mažai kas gali varžytis su mumis pagal suvartojamą alkoholio kiekį, rūkymą ir antsvorį.
Išpilamas alkoholis
Lietuviai turėtų vartoti mažiau alkoholio / VSAT nuotr.

Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime „Žvilgsnis į sveikatą, Europa, 2010“ skelbiama, kad 100-ui tūkst. gyventojų Lietuvoje 2008 metais teko 1034 mirtys. Tai blogiausias rezultatas ES, kurios vidurkis – 696. Lietuva taip pat pateko tarp pirmaujančių šalių pagal mirčių nuo širdies, kraujagyslių ligų ir vėžinių susirgimų skaičių.

Lietuviai atsidūrė ir tarp labiausiai į žalingus įpročius įnikusių europiečių. Pagal kasdien rūkančių vyresnių nei 15 metų gyventojų skaičių (26,5 proc.) Bendrijoje užimame septintą vietą, pagal per metus išgeriamą gryno alkoholio kiekį (12,5 litrų vienam asmeniui) – penktą. 19,7 proc. gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Tai šeštoji vieta ES.

Pasak ekspertų, įvairiuose tyrimuose duomenys šiek tiek skiriasi, tačiau tendencijos tos pačios: lietuvių sveikata prasta, o jie toliau daug geria, rūko ir tunka.

Skaudžiausia Lietuvos rykštė – kraujotakos sistemos ligos. Sveikatos informacijos centro duomenimis, šios ligos 2009 metų buvo daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi. Antroje vietoje – vėžiniai susirgimai, tapę penktadalio mirčių priežastimi.

„Širdies ar kraujagyslių ligos, vėžiniai susirgimai, kvėpavimo sistemos ligos – mes jas vadiname lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Kad jos išsivystų, reikia laiko. Nuo jų Lietuvoje daugiausia ir miršta žmonių. Tai yra tiesiogiai susiję su rūkymu ir alkoholio vartojimu“, – konstatavo Nacionalinės sveikatos tarybos narys Aurelijus Veryga.

Sukelia vėžį

„Kitas dalykas – ir rūkymas, ir alkoholis yra oficialiai pripažinti vėžio sukėlėjais. Nenuostabu, kad jeigu vartojame kancerogenines medžiagas, po to susergame vėžiu ir daugybe kitokių ligų“, – kalbėjo A.Veryga, dar vadovaujantis ir Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai. Anot jo, lietuviai niekada negėrė ir nerūkė tiek daug, kiek atgavę Nepriklausomybę. Ekspertas sutiko, kad esame linkę vartoti alkoholį dėl sovietinio palikimo, traumatizacijos.

„Negeriantis žmogus kaip ir neatitinka socialinių normų, nes mūsų visos šventės, visi papročiai dabar jau yra praktiškai vienareikšmiškai siejami su alkoholio vartojimu. Priėjome iki paradoksalių situacijų. Buvo akcija „Išlaisvinkim Jonines“, kurią finansavo aludariai. Pasak teologų, šventas Jonas buvo absoliutus abstinentas“, – sakė A.Veryga.Tačiau, pasak jo, daug daugiau lėmė didėjanti perkamoji galia ir ypač – labai agresyvi rinkodara, „kuri žmogui įteigia, kad tas, kuris negeria, yra kaip ir nebe normalus žmogus“. „Negeriantis žmogus kaip  ir neatitinka socialinių normų, nes mūsų visos šventės, visi papročiai dabar jau yra praktiškai vienareikšmiškai siejami su alkoholio vartojimu. Priėjome iki paradoksalių situacijų. Buvo akcija „Išlaisvinkim Jonines“, kurią finansavo aludariai. Pasak teologų, šventas Jonas buvo absoliutus abstinentas“, –  sakė A.Veryga.

Pasak eksperto, pastaruoju metų rūkančių vyrų skaičius kiek sumažėjo, tačiau apie 2000 metus rūkymas itin paplito tarp moterų ir šis rodiklis nesikeičia. Be to, pastaraisiais metais vėl padaugėjo rūkančių vaikų. Prieš porą metų sugriežtinus alkoholio prekybos kontrolę šiek tiek krito  alkoholio vartojimas, tačiau A.Veryga perspėjo, jog tai gali būti laikina, mat, kad pasikeistų mentalitetas, reikia bent dešimtmečio, dar geriau – kad užaugtų nauja karta.

Rūpintis turi pats žmogus

Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos vadybos draugijos (LSAVD) pirmininko Arvydo Skorupsko, be žalingų įpročių, kraujagyslių, širdies ir kitus susirgimus „užkoduoja“ nesveika mityba, pasyvus gyvenimo būdas, per mažas rūpestis savo sveikata.

Medicinos mokslas mažai gali padėti žmogui, jei jis pats sau neskiria dėmesio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatos būklė tik apie 10 proc. priklauso nuo medicinos sistemos, 20 proc. – nuo genų. Dar 20 proc. lemia aplinka, o likusius 50 proc. – gyvenimo būdas.

LSAVD vadovas kcentavo, jog rūpintis savo sveikata kainuoja, pavyzdžiui, kokybiškas maistas yra brangesnis. Tačiau ekspertas užsiminė, jog kiekvienas gali labiau pasitengti dėl savo sveikatos. „Kalbu apie prevenciją – galima valgyti ne viską, kas pakliūva po ranka. Galbūt utopija, kad žmonės visai negertų alkoholio, bet galėtų negerti visko iš eilės, arba saikingiau“, –  dėstė jis. 

A.Skorupskas rodė pirštu ir į valstybę, kuri esą per mažai investuoja į sveikos gyvensenos propagavimą, nors ši investicija atsipirktų. Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, jog vienas JAV doleris, išleidžiamas sveikatinimui, sutaupo 24 JAV dolerius, vėliau skiriamus gydymui.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė vardijo šimtus milijonų kainuojančias programas, gerinančias sveikatos priežiūros paslaugas, plėtojančias širdies-kraujagyslių bei onkologinių susirgimų ankstyvąją diagnostiką ir prevencines programas. Tačiau ji priminė tą patį PSO tyrimą – tik dešimtadalį geros sveikatos lemia žmogui suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. „Kitaip tariant, žmogus pats renkasi sveiką gyvenimo būdą ar žalingus įpročius“, – tvirtino viceministrė.

Antsvorio pavojus

Dar viena ryški problema – penktadalis Lietuvos gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. „Tai lemia prasti mitybos įpročiai, sėslus gyvenimo būdas, mažas aktyvumas. Valgome per mažai daržovių, žuvies produktų, per daug mėsos, prisivalgome daug ir per vieną kartą. Tai per metų metus susiklostę įpročiai, kurie nesikeičia taip greitai ir artimiausiu metu tikrai nepasikeis“, – sakė A.Skorupskas.

Dar viena ryški problema – penktadalis Lietuvos gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. „Tai lemia prasti mitybos įpročiai, sėslus gyvenimo būdas, mažas aktyvumas. Valgome per mažai daržovių, žuvies produktų, per daug mėsos, prisivalgome daug ir per vieną kartą“, – vardijo A.Skorupskas.Pašnekovas prognozavo, jog dar didesnių sveikatos prob-lemų ateityje turės dabartiniai moksleiviai. Anot jo, auga dar labiau nutukusi karta, kuri dievina „greitą“ maistą, o vietoj futbolo renkasi kompiuterį. Šie moksleiviai iš vyresnių kartų išsiskiria prastu regėjimu ir laikysenos sutrikimais.

„Kaip vaikui išugdyti taisyklingą laikyseną? Pakankamai paprasti tie būdai: baliniai šokiai ir baseinai. Baseinų beveik nėra, o balinius šokius tik mažuma  sau gali leisti, ir viskas, turim ką turim“, –  konstatavo LSVAD vadovas.

Ateitis – niūri

Šiemet baigia galioti 1998 metais patvirtinta Lietuvos sveikatos programa. Jos rezultatus vertinę nevyriausybinių organizacijų atstovai neseniai konstatavo, jog iš daugelio tikslų sėkmė lydėjo tik dviejose srityse: pavyko žymiai sumažinti kūdikių mirtingumą, be to, pastaraisiais metais kiek pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Visi kiti rodikliai arba nepasikeitė, arba netgi pablogėjo.

Dabar Sveikatos apsaugos ministerija rengia naują programą, kurioje, anot A.Skorupsko, ypač trūksta dėmesio vaikams. LSAVD vadovo teigimu, ministerijos specialistai tikina, jog į vaikų poreikius bus atsižvelgiama detalizuojant programą, bet „mąstanti visuomenė vaikams turėtų skirti ypatingą dėmesį, nes į šią kartą teisingai investavus, ateityje sumažės sveikatos išlaidos“.

A.Veryga prognozavo, jog po kelerių metų žymiai išaugs moterų plaučių vėžio susirgimų skaičius.
Esą moterų rūkymas pasiekė piką apie 2000 metus. Nuo to laiko praėjus 15–20 metų pamatysime neigiamas šio reiškinio pasekmes. „Dabar šnekame, kad truputį sumažėjo alkoholinių gėrimų vartojimas, bet žmonės, kurie paveikti šito vartojimo, niekur neišnyko. To pasekmes irgi pamatysime. Žodžiu, visi šitie dalykai krausis į krūvą, ir mes ne tik kad gerėjimo nepamatysime, bet galbūt net blogėjimas bus“, – liūdnai kalbėjo jis.

N.Ribokienė siūlė optimistinį toną – vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje kasmet ilgėja. 2009 metais vietoj planuotų 72,5 metų, šis rodiklis siekė 73,1 metus. Tokį skaičių buvo numatyta pasiekti 2012 metais. Tiesa, reikia pridurti, kad šie rezultatai – vis tiek vieni blogiausių Europos Sąjungoje, ypač pagal vyrų gyvenimo trukmę.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius