Pernai Lietuva buvo 35-ta ir 187 vertintų valstybių.
Įvertinimas apskaičiuojamas pagal gyvenimo trukmę, bendrąsias nacionalines pajamas vienam gyventojui, švietimo, lygybės ir kitus rodiklius, per metus nežymiai padidėjo – nuo 0,834 iki 0,839, tačiau palyginus su kitomis šalimis pažanga yra nedidelė.
Indekse Estija pakilo iš 33 į 30 vietą, Latvija – iš 48 į 46, Lenkija, kuri pernai su Lietuva dalijosi 35 vietą, šiemet yra 36-oje vietoje.
Ekspertų teigimu, Lietuva pagal kai kuriuos indekse naudojamus rodiklius yra įstrigusi vietoje. Pavyzdžiui, nėra nuosekliai kovojama su savižudybėmis, tai itin mažina vidutinę gyvenimo trukmę, nesprendžiama regionų atskirtis.
„Čia gal atsispindi tai, kad nėra nuoseklios politikos dėl tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, dėl regioninių skirtumų ar vyrų ir moterų nelygybės atlyginimų srityje, kur skirtumas yra gana didelis. Tiesiog nebuvimas nuoseklios politikos atsispindi rodikliuose“, – BNS sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinės gerovės instituto vadovė Laimutė Žalimienė.
Jos teigimu, Lietuvos „indeksą žemyn tempia“ ir neįgaliųjų padėtis, kai jiems paslaugos yra mažiau prieinamos nei bendrai visuomenei.
Visgi ji atkreipia dėmesį, jog Lietuva pagal šį indeksą priskiriama prie labai aukšto išsivystymo šalių.
„37 vieta jau yra žemiau toje grupėje, bet manyčiau, kad tai nėra blogas rodiklis“, – sakė L.Žalimienė.
