„Nuspręsta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengs Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame būtų nustatyti kriterijai, kokios įstaigos privalo turėti slėptuves, kokios savivaldybės, kiek. Tada bus labai aiškūs prioritetai, ir skaičius, ir tuo pačiu žinosime, kiek valstybei tai kainuos“, – po komisijos posėdžio BNS sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
PAGD skaičiavimu, vienos slėptuvės įrengimas kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tai yra apie tūkstantį eurų už vieną kvadratinį metrą.
Ministro duomenimis, dabar šalyje apie 80 veikiančių slėptuvių. Jų parengimo lygis – skirtingas.
„Kai kurios yra įrengtos puikiai ir veikiančios, ir funkcionuojančios, kai kurios yra įrengtos, bet apleistos, kai kurios yra tokio lygio, kad pradėtos įrengti, bet nebaigtos“, – sakė ministras.
Jo teigimu, PAGD baigia įrengti aukšto lygio slėptuvę, kurioje esant reikalui veiktų ir departamento, ir Vidaus reikalų ministerijos operacijų centrai.
Ministras atkreipė dėmesį, kad minėtos slėptuvės skirtos specialistams, kurie atsakingi už ekstremalių situacijų valdymą, o ne gyventojams.
„Atskirų slėptuvių gyventojams nenumatyta statyti. Slėptuvės skirtos operacijų centrams, kur būtų priimami sprendimai, likviduojant ekstremalias situacijas“, – teigė Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenims, Lietuvoje pernai užfiksuoti 659 ekstremalūs įvykiai ir 11 ekstremalių situacijų, daugiausia – 94 – buvo Šiaulių regione.
