Kartu su anglų kalba bendraujančiu Džonu, atvykusiu iš vienos Azijos valstybės, pajūryje lankęsi „15min“ žurnalistai įsitikino, kad kitataučiai čia gali susidurti su nemenku kalbos barjeru. Muziejų darbuotojai ir suvenyrų pardavėjai, parduotuvių darbuotojai ir maršrutinio transporto vairuotojai - su daugeliu jų užsienietis galėjo susišnekėti tik gestais ar paprašius pavertėjauti angliškai suprantančių žmonių.
Buvo nesunku pastebėti, kad pajūryje aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės, išgirdę klausimą anglų kalba, neretai bando atsakyti rusiškai. Taip nutiko ir keliaujant į Nidą. Transporto priemonės laukė dar kelios užsienietės – merginos iš Prancūzijos bei Naujosios Zelandijos. Jos angliškai bandė paklausti maršrutinio taksi vairuotojo, kiek kainuoja bilietas ir kelintą valandą išvažiuoja. Tačiau vairuotojas šį bei tą sugebėjo paaiškinti tik rusų kalba. Užsienietėms nieko nesupratus vyras pirštais parodė bilieto kainą ir savo mobiliojo telefono ekrane užrašė išvykimo laiką.
Nidoje suvenyrais prekiaujantys vietiniai gyventojai taip pat ne visi galėjo angliškai atsakyti į smalsaus užsieniečio klausimus. Kur kas labiau pasisektų vokiečiams, nes dauguma neringiškių laisvai šneka šia kalba.
Situacija pasikartojo ir dairantis suvenyrų Klaipėdoje bei Palangoje. Nemažai prekeivių su užsieniečiais bando susišnekėti tik rusų kalba.
Net užsukus į kelių mobiliojo ryšio telefonų operatorių parduotuves uostamiestyje, jų darbuotojams iškilo problemų, kai reikėjo angliškai apibūdinti apžiūrinėjamų telefonų savybes.
Džoną nustebino ir tai, kad dalyje pajūrio kavinių valgiaraštis buvo pateikiamas tik lietuvių kalba, tačiau jis gyrė, kad tarp aptarnavimo sferos darbuotojų padavėjai bene geriausiai kalbėjo angliškai ir sugebėjo padėti išsirinkti patiekalą.
Užsienietį ir juokino, ir stulbino tai, kad kai kuriuose muziejuose prie eksponatų informacija yra
 |
| G.Kubiliūtės nuotr./Užrašai Gintaro muziejuje tik rusų ir lietuvių kalbomis |
pateikta tik lietuvių arba tik viena užsienio kalba – tai yra rusų. Pavyzdžiui, Palangos gintaro muziejuje prie daugelio eksponatų galima paskaityti paaiškinimus tik lietuvių ir rusų kalbomis. Aprašymai anglų kalba yra atskiruose stenduose bei lankstinukuose.
Tiesa, kaip aiškino šio muziejaus vadovė Vilija Macienė, gintaro ekspozicija buvo sukurta dar 1986 metais. Pasak jos, atnaujinti informacijos pateikimo būdą dabar tiesiog nėra finansinių galimybių. Tačiau tą planuojama padaryti ateityje. Ekspozicijas prižiūrintys darbuotojai taip pat ne visi moka kokią nors vakaruose populiarią užsienio kalbas, tačiau, anot pašnekovės, tai nėra būtinybė.
Klaipėdos turizmo, kultūros ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė taip pat pastebėjo, kad kai kuriuose muziejuose informacija pateikiama tik lietuvių kalba. „Mūsų Laikrodžių ar Pilies muziejuose nėra informacijos, išverstos į anglų kalbą. Turistai net yra sakę, kad bilietai į muziejus gali būti brangesni, kad tik informacija būtų išversta į užsienio kalbą“, - sakė R.Savickienė. Ji pastebėjo, kad Klaipėdoje vis mažiau žmonių moka vokiečių kalbą, vis aktyviau pereinama prie anglų, nors uostamiestis kol kas išlieka populiariausias tarp vokiečių turistų. Tačiau, anot R.Savickienės, šiuo metu daugeliui vokiečių neiškyla problemų susišnekėti angliškai.
Palangos ir Neringos turizmo centrų atstovai tvirtino, kad turistai nėra linkę skųstis, jog sudėtinga susikalbėti su lietuviais. Tiesa, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Agnė Palanskytė pripažino, kad Neringoje dauguma vietinių laisviau kalba vokiškai, o ne angliškai. Bet dėl to esą problemų su užsieniečiais nekyla.
Darbdavių reikalavimai
Darbuotojus įvairioms įmonėms atrenkančių kompanijų atstovų tvirtinimu, daugelis darbdavių reikalaujama, kad būsimas darbuotojas mokėtų bent vieną užsienio kalbą. Kaip pastebėjo bendrovės „HR Management Baltic“ personalo projektų vadovė Jolanta Butrimienė, šiuo metu daugiausiai problemų kelia rusų kalba. Anot jos, jaunimas dabar menkai moka šią kalbą, o darbdaviai priimdami naujus žmones ypač pageidauja šios kalbos žinių.
Neretai pasitaiko atvejų, kai darbo ieškantys žmonės teigia mokantys užsienio kalbą, tačiau patikrinus paaiškėja, kad ją temoka labai skurdžiai. „Taip nutinka nebūtinai iš piktos valios. Žmogus tiesiog mano, kad moka užsienio kalbą, bet kai patikriname – matome, kad šneka pavyzdžiui, labai primityvia anglų kalba“, - sakė J.Butrimienė.
