Darbo – apsčiai
Kurorto policijos pareigūnai vasarą kasdien privalėdavo reaguoti į maždaug 56 iškvietimus – tai yra keturis kartus didesnis skaičius, nei šaltuoju metų laiku.
Vidutiniškai viešąją tvarką mieste kasdien užtikrino 8 komandiruoti patruliai, apie 20 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų bei Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai iš Patrulių būrio ir Prevencijos poskyrio.
Vietos gyventojų ir svečių saugumui užtikrinti mieste yra įrengta 15 vaizdo stebėjimo kamerų. Vasarą Palangoje pradėti 259 ikiteisminiai tyrimai, vidutiniškai per mėnesį – 86,3. Pasibaigus karštajam metų sezonui, vidutiniškai per mėnesį jų pradedama keturis kartus mažiau.
Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, šiais metais trečdaliu didesnis yra iš nelegalios apyvartos išimtų akcizinių prekių ir kontrabandos kiekis, daugiau nustatyta asmenų, neteisėtai disponavusių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (nuo metų pradžios – 11, per tą patį laikotarpį 2010 m. – 3). Išaiškinti du kretingiškiai, kurie šią vasarą įvykdė vagystes iš automobilių Nemirsetoje. Palyginti su praėjusių metų vasara, šiemet sumažėjo nusikalstamų veikų, įvykdytų viešose vietose.
Skubėjo į gaisrus
 |
| Rolando Žalgevičiaus nuotr./Gelbėtojai incidento vietoje |
Vasara yra įtemptas metas ir kurorto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams. Gerokai dažniau, nei kitu metų laiku, gamtoje kūrenami laužai, ugnis paliekama be priežiūros. Kita gelbėtojams aktuali vasariška problema – neatsargus poilsiautojų elgesys vandenyje.
Šiemet kurorto Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė 190 iškvietimų, iš jų beveik pusė – 93 – užregistruoti vasarą. Pusė iš visų šiemetinių gaisrų, 26 iš 51, įvyko taip pat karštuoju metų sezonu. Atlikti 43 gelbėjimo darbai, iš jų vasarą – 28.
Plušo medikai
Didžiuliai darbo krūviai ir ypatinga atsakomybė vasarą Palangoje tenka vietos medikams – turimomis pajėgomis jie privalo pasirūpinti gerokai išaugusiu pacientų skaičiumi. Per tris vasaros mėnesius Priėmimo – skubios pagalbos skyrius sulaukė tiek pacientų, kiek per visus likusius devynis metų mėnesius kartu sudėjus – 3 tūkst. 604. Birželį priimta beveik 860 pacientų, liepą – kone 1 500, rugpjūtį – 1 tūkst. 271. Pasibaigus vasarai, skyrius per mėnesį priima vidutiniškai apie 400 pacientus.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios vasarą palangiškiams ir kurorto svečiams prireikia medikų pagalbos – smulkios traumos, t. y. patempimai, sumušimai, nubrozdinimai. Vasarą būta ir pjautinių žaizdų, kurias teko siūti, pasitaikė ir lūžių. Rugpjūčio pabaigoje atrakcionų parke užstrigus karuselei, penkiems nukentėjusiems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, du iš jų pervežti į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Vasarą į Palangos medikus kreipėsi nemažai sumuštų asmenų, pasitaikė ir perkaitusių saulėje, odos nudegimų. Gydytojų priežiūros prireikė ir vabzdžių sugeltiems pacientams, kuriems prasidėjo alerginė reakcija.
Į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių pateko ir septyni skendę pacientai. Vienas skenduolis mirė ligoninėje.
Greitoji pagalba į iškvietimus vasarą skubėjo per 2 600 kartų. Ne sezono metu toks pagalbos prašančiųjų skaičius registruojamas per pusę metų.
Šią vasarą Palangos paplūdimiuose budėjo 38 gelbėtojai, jie prižiūrėjo 24 kilometrus pajūrio. Vasarą Palangoje gelbėtojų prižiūrimuose paplūdimiuose skendo 68 žmonės, nuskendo – 3. Medicininę pagalbą pajūrio gelbėtojai suteikė 194 asmenims.
Tonos šiukšlių
Palyginti su kitais metų laikais, kas mėnesį iš miesto išvežta apie 3,5 karto daugiau atliekų.
Neskaičiuodami darbo valandų vasarą dirba ir Palangos komunalininkai. Palyginti su kitais metų laikais, kas mėnesį iš miesto išvežta apie 3,5 karto daugiau atliekų.
Gegužę iš miesto bei paplūdimių išvežta 1 230 tonų atliekų, birželį šis skaičius šoktelėjo iki 1 860 tonų, liepą ir rugpjūtį atitinkamai – po 2 700 bei 2 200 tonų atliekų. Prognozuojama, kad rugsėjį darbo krūvis miesto tvarkytojams gerokai sumažės – tikimasi, kad bus išvežta apie 1 tūkst. tonų atliekų, šaltaisiais metų mėnesiais – apie 700 tonų.
Želdinių priežiūros specialistams vasarą taip pat netrūko darbo – augalams, žolynams bei gėlynams prižiūrėti šaltuoju metų laiku kas mėnesį skiriama po 40 tūkst. litų, nuo balandžio iki lapkričio, dėl gerokai išaugusių darbų apimčių, lėšų numatoma kas mėnesį po 100 tūkst. litų.
