Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 01 25

Palangos viešbučiams sunkmetis smogė pernai

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos, vienijančios keturiasdešimt narių, prezidentas Gintaras Sičiūnas teigia, kad pasibaigus vasaros sezonui pernai Palangos viešbučių verslui krizė smogė netikėtai: staiga ištuštėjo gatvės, neliko poilsiautojų, tad kitų metų tendenciją nuspėti sunku. Pasak verslininkų atstovo, situaciją vasarą kažkiek pagerins pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas, tačiau kainų mažinti dėl šio pokyčio verslininkai kol kas neketina.
Palangos Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas G.Sičiūnas įžvelgia tik vieną sumažėjusio PVM naudą: verslininkai galės daugiau lėtų skirti bent jau kosmetiniam pastatų remontui.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas G.Sičiūnas įžvelgia tik vieną sumažėjusio PVM naudą: verslininkai galės daugiau lėšų skirti bent jau kosmetiniam pastatų remontui. / I.Ozturhan/15min.lt nuotr.

– Kas nutiko Palangos verslininkams, kad juos krizė pasivijo tik pernai?

– Įsivaizduoite – spalio pirma diena ir gatvėse nė vieno žmogaus. Tik baigėsi sezonas ir tarsi kirviu kas nukirto. Tie, kas šiame versle sukasi jau keliolika metų, sako, kad taip blogai dar nebuvo. Dieną pagrindine Basanavičiaus gatve pereina du žmonės, ir tie dar vietiniai, tai iš kur bus to džiaugsmo  ir optimizmo? Prognozuoti, kas bus kitąmet, neįmanoma.

– Ar pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas metams nuo 21 iki 9 procentų palengvins Palangos viešbučių gyvenimą?

– Palengvins ir pasakysiu, dėl ko tiksliai: nė vienas nekilnojamasis turtas nenudėvimas taip, kaip viešbutis. PVM siekiant 21 procentą net sienų nepadažysi. O sumokėjęs 9 procentus PVM gali skirti lėšų renovacijai ar naujai patalynei įsigyti, ar bent jau viešbučio lygiui palaikyti. Išsilaikyti jau tada galima. O žiemos metu jau nebėra kaip mažinti kainų, nepadengiamos net sąnaudos. Valstybė ne nuo to turi pradėti, o ieškoti būdų, kaip pritraukti, privilioti potencialių turistų. Šalies reklama turi būti numatyta valstybės politikoje.

– Kiek sumažėjo viešbučių ir restoranų Palangoje, palyginti su auksiniais vadinamais 2008-aisiais?

– Kasmet jų mažėja. Jokių aiškių tendencijų nėra. Sunku pasakyti tikslų skaičių, nes vieni iš rinkos pasitraukia, ateina kiti, tačiau pastebimai mažėja. O aukso amžius jau negrįš. Jei grįš, vėl krisime į tokią pačią bedugnę. Tie metai buvo, atvirai tariant, nesąmonė, tai buvo nenormalu. Žmonės ėmė paskolas, statė viešbučius, pirko mašinas išsimokėtinai. Euforijai pasibaigus juos užgulė įsipareigojimų našta, o perkamoji galia krito pusiau. 

– Kaip kurortas ištveria žiemos sąstingį?

– Žiemą gelbsti šventės: Kalėdos, Naujieji metai, Palangos stintų šventė, Valentino diena, Vasario 16-osios šventė. Tačiau per šias šventes paranku dirbti tik tiems verslininkams, kurie neuždarė viešbučių pasibaigus vasaros sezonui. Atidaryti vien šventėms – per brangu ir neapsimoka. Veikiantiems viešbučiams ir kavinėms šios šventės – lyg tyro vėjo gūsis, tada lengviau ir pavasario sulaukti. Jeigu kalbame apie Palangą, žiemą labiau apsimoka nedirbti ir viešbučiams, ir restoranams. Vasarą skųstis tikrai negalime, tačiau Palangoje atostogauja ne lietuvaičiai: rusai, lenkai ir skandinavai.

– Ko trūksta Palangai, kad ji taptų patrauklesnė tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių poilsiautojams?

– Palangai trūksta SPA centrų, vandens pramogų, geros koncertų salės bei geros sporto bazės: krepšinio, tinklinio aikštelių. Gal taip ir pavyktų susigrąžinti turistų srautą. Tai lemia, žinoma, ne vien miesto politika, miestui reikia ir valstybės palaikymo populiarinant bei reklamuojant kurortą. Vien verslininkai to nepadarys.

– Neretai lietuviai renkasi užsienio šalių, ypač Turkijos ar Egipto, kurortus. Ar vien SPA centrų ir kitų pramogų atsiradimas pritrauks daugiau poilsiautojų?

– Didžiausias šių šalių pranašumas yra oras. Suplanavęs atostogas septynioms ar keturiolikai dienų žinai, kad tos dienos bus geros oro atžvilgiu. Žinoma, mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur oras nelabai lepina, bet čia bent uraganai ar cunamiai negresia (juokiasi – red. past.). 

– Koks miestas yra didžiausias konkurentas Palangai?

– Kaip konkurentas mums žiemos metu yra Druskininkai ir mes to neslepiame. Tai tik pagirtina. Gražus pavydas kyla, kad taip gali susitvarkyti miestas ir pritraukti turistų ne vien vasaros sezono metu. Reikia pasidžiaugti ir pagirti miesto vadą, kad jis taip sugebėjo susitvarkyti.

– Kaip manote, ar Palanga išloš iš šiemet rudenį vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato?

– Dėl šio čempionato galės džiaugtis tie miestai, kuriuose jis vyks. Nesvarbu, jei viešbučių kainos, sakykime, Klaipėdoje bus didesnės, juk į Palangą sirgaliai dėl to nevažiuos. Palangai naudos nebus. Turistų nebus daugiau, o lygiai tiek, kiek yra numatyta vietų statomoje arenoje, jos gi neišpūsi. Klaipėdoje yra pakankamai daug viešbučių, kuriuose tilps šis tikslinis turistų srautas. Mano nuomone, tik išpūstas burbulas, kad bus daug naudos iš čempionato.

– Ar ketina viešbučių bei restoranų savininkai paruošti specialių pramogų ar kitaip užlaikyti Palangoje turistus, kurie atvyks į Klaipėdą stebėti čempionato varžybų?

– Būkime realistai. Gal keli turistai ir atvažiuos į Palangą. Nemanau, kad reikėtų labai stengtis, jei naudos bus nedaug. Žinoma, mūsų verslininkai taip pat ruošiasi. Bus ir televizoriai įrengti norintiems stebėti varžybas kavinėse ar baruose, bet turistų antplūdžio tikrai nebus. 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius