Anot jo, džiugina, kad kai kurie pareigūnai nesusigundo net ir siūlomu butu ar automobiliu, tačiau atsilaiko ne visi – šiemet dėl įvairių priežasčių jau teko atsisveikinti su 30 pareigūnų.
– Praėjusią savaitę iš darbo išmestas elektrošoku sulaikytojo galvą talžęs pareigūnas, kodėl?
– Iš tiesų tas faktas, istorija, kuri nesuteikia garbės nei policijos įstaigai, nei organizacijai, nei pačiam policijos pareigūnui, bet toks faktas buvo, mes jį pripažįstame. Iš principo šioje vietoje dar atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leido pripažinti tą minėtą pareigūną pažeminus pareigūno vardą, dėl ko jis buvo atleistas. [...]
– Su kiek pareigūnų per metus tenka atsisveikinti?
– Šiais metais mes, berods, jau atsisveikinome su 30 policijos pareigūnų, kurių dalis pažemino policijos pareigūno vardą, dalis pateko į įvykius, kai vairavo transporto priemones neblaivūs. Be jokios abejonės tam tikra dalis buvo ir už korupcines veiklas atleisti iš tarnybų.
– 30 yra daug ar mažai, jūsų vertinimu?
– Mano vertinimu, ir vienas policijos pareigūnas yra daug. 30 – jau gerokai mažėjantis skaičius. Ką mes turėjome, kai tik buvo įkurta imunitetų taryba, kai pradėjome dirbti, tai ikiteisminio tyrimų skaičius, pareigūnų, pašalintų iš tarnybų, skaičius, tikrai buvo gerokai didesnis. Šiandien situacija tikrai geresnė, tenka tai pripažinti. Policija yra pasikeitusi ir į gerąją pusę.
Šiais metais mes, berods, jau atsisveikinome su 30 policijos pareigūnų, kurių dalis pažemino policijos pareigūno vardą, – sako Elanas Jablonskas.
– Jūs jau užsiminėte apie pagrindines priežastis, kodėl tenka atleisti pareigūnus, tačiau gal galite plačiau pakomentuoti kiekvieną iš jų?
– Yra keletas atvejų. Kai pareigūnai pažemina pareigūno vardą savo netinkamais veiksmais (ar tai būtų tarnybos ar ne tarnybos metu).
– Kas įeina į šią formuluotę? Ją labai dažnai tenka girdėti.
– Kaip pavyzdį galime paminėti, kas yra aktualu ir visuomenei, ir valstybės tarnybai, tai tos pačios medžioklės. Jeigu vykdomas brakonieriavimas, neteisėtai vykdoma medžioklė, faktas, kad tokiems pareigūnams, nustačius tokias aplinkybes, pasakome „ačiū už tarnybą ir viso gero“. Tikrai nesitaikstome.
Tas pats akcizu apmokestintų prekių disponavimas, gabenimas, laikymas.
– Kitaip tariant, kontrabandinių prekių?
– Taip, kontrabandinių prekių turėjimas prie savęs yra visiškai nesuderinamas su tarnyba. Net jeigu tai vyksta ne tarnybos metu, o privačiu laiku, kai tu netarnauji, nedirbi to darbo, faktas, kad tai nesuderinami dalykai.
Vienareikšmiškai tai yra ir transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam.
Visais atvejais mes pradeda tarnybinius patikrinimus ir sprendimas yra vienas – vardo pažeminimas.
– Kasmet vis dar pasitaiko tokių atvejų?
– Taip, pasitaiko, bet tų atvejų yra gerokai mažiau, negu buvo prieš tai. Tikrai ir tam tikros prevencinės priemonės veikia, ir tas pats pareigūnų sąmoningumas.
– Kartais išgirstame, kad policijos pareigūnas viršijo įgaliojimus. Kas po šia sąvoka slepiasi?
– Įgaliojimų viršijimas nebūtinai yra piktnaudžiavimas tarnyba ar pareigūno vardo pažeminimas. Jis ne visada tuo pasibaigia. Įgaliojimų viršijimas, tai, vėlgi, kai pareigūnas vykdo savo veiklą teisėtai, tačiau nesilaiko tam tikrų instrukcijų, taisyklių, įstatymo ir nežymiai jį peržengia.
Tokiu atveju žmonės visada gali kreiptis į tarnybas, kad pareigūnų veikla būtų įvertinta ir priimtas sprendimas pareigūno atžvilgiu. [...]
– O kaip žinoti, kad pareigūnas peržengė ribas?
– Pareigūnų reikalavimai visada teisėti. Jeigu atrodo, kad reikalavimai neteisėti, jeigu atrodo, kad pareigūnas viršijo įgaliojimus arba peržengė tam tikras ribas, tikrai visada galima kreiptis į tarnybas, į apskrities komisariatų vadovybę, į imunitetų padalinius, kurie tikrai įvertins ir pareigūno veiklą, ir kaip jis veikia, ir priims tam tikrus sprendimus.
Tačiau niekada nerekomenduojame priešintis, nesilaikyti įstatymų, vengti sulaikymo, nes tuo atveju piliečiai patys peržengia ribas, dėl ko išprovokuoja sulaikymus, ko pasekoje gali vėl įvykti susistumdymai, pasipriešinimai, prasideda grumtynės, sulaikymai, antrankių uždėjimai ir pristatymai į policijos įstaigas.
– Kyšininkavimas dar yra atskira tema. Kaip sekasi su juo kovoti?
– Korupcija yra latentiniai nusikaltimai, kai abi pusės, sakykime, laimingos – viena susitaria, o kita priima tą kyšį. Tačiau reikia pastebėti, kad policijoje kyšininkavimas gerokai sumažėjęs, lyginant su tuo, kaip buvo prieš 10 ar 15 metų. Tikrai turėjome labai negražių istorijų.
– Kas atsitiko? Ar visuomenė keičiasi? Ar įdiegėte priemones?
– Vienareikšmiškai. Prieš septynerius metus įsteigus imuniteto padalinius pasikeitė ir pati policijos sistema. Tai vėlgi buvo ne vien tik sulaikymai, bet ir tam tikros prevencinės priemonės, mokymai.
Galima paminėti, mūsų, Lietuvos policijos, sėkmės istorija – aktyvus papirkimų fiksavimas. Per šešerius ar septynerius metus siekė bemaž 6 tūkst. bylų. Tai bylos, pradėtos asmenims, kurie siekia, bandė papirkti policijos pareigūnus. Tai milžiniškas bylų skaičius. Tikrai pirmaujame Europoje.
Jeigu vertintume statistiką, 95 proc. šių tyrimų pradeda būtent policijos pareigūnai, vertinant iš visų institucijų. Tai rodo, kad policija nepakanti kyšininkavimui, kad policijos bendruomenė pasikeitusi, netoleruoja tokių korupcinių atvejų ir keičia visuomenę. Visuomenė [...] tikrai dabar teigia, kad su policija sunku susitarti.
– Kada dažniausiai bandoma papirkti pareigūnus?
– Dažniausiai vienareikšmiškai tai yra su tais pareigūnais, kurie vykdo savo veiklą gatvėse, ar tai būtų pėsčiųjų perėjoje sustabdytas pilietis, ar vairuojant transporto priemonę. Vis dar yra gajus stereotipas, kad galima susitarti.
Ką rodo paskutiniai atvejai, tų papirkimų realiai jau mažėja, lyginant su praėjusiais metais, ne viena dešimčia procentų. Lyginant su 2013 m., kai buvo pikas – beveik tūkstantis bylų per metus. Tai realiai sumažėjimas yra 75 proc.
– Vadinasi, žmonės dar mano, kad galima susitarti? Buvo taip daugelį metų pratę, todėl vis tiek bruka kyšį?
– Taip, tenka pripažinti, kad Lietuvos visuomenėje vyrauja tam tikra korupcinė subkultūra, kurią po truputėlį stengiamės pakeisti. [...] Reikia žinoti, kad nesąžiningas žmogus praranda reputaciją. Praradus reputaciją įsidarbinti valstybės tarnyboje, valstybės institucijose realiai neįmanoma.
– Kas gresia siūlančiam kyšį?
– Teistumas. Vienareikšmiškai. Netgi nusikaltimas, kaip korupcinis nusikaltimas, yra baigtas jau pasiūlius kyšį. Mums nereikia laukti, kol kažkas nuvažiuos į bankomatą, paims pinigus. Jeigu tai yra akivaizdžiai pasiūlytas kyšis.
– Tai užtenka pasakyti „gal galima susitarti, pareigūne“, „turiu jums pasiūlymą“?
– Iš pradžių pareigūnas įspės, jeigu nėra aiškiai išreikštos formuluotės, bet jeigu jūs pasakysite „važiuoju iki bankomato, nuimsiu 100 eurų kyšį jums“, tada vienareikšmiškai jūsų kelionė baigsis policijos įstaigoje, dėl ko bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tada advokatai, teismo procesai ir galų gale – prarasta reputacija, kas, mano nuomone, yra be galo svarbu.
– Ar tiesa, kad dažniausiai neblaivūs asmenys bando siūlyti kyšius?
– Tai yra 50 proc. visų papirkėjų. Tas skaičius vėlgi mažėja, žmonės supranta, kad neįmanoma susitarti, bet mes jau pastebime tam tikras tendencijas, kad suvestinėse jau gana dažnai matome ir užsienio šalių papirkinėtojus. Po šios nakties teko suvestinėje skaityti, kad Ukrainos pilietis bandė papirkti, siūlydamas 60 eurų kyšį policijos pareigūnams. [...]
– Teko skaityti apie labai keistus bandymus papirkti. Gal prisimenate tokių pavyzdžių?
– Papirkėjų visokių yra. Tikrai, sakykime, buvo ir toks tikrai humoristinis atvejis, kai buvo siūlyti du kebabai. Tyrėjai buvo siūloma atnešti kažkokią suknelę. Asmuo taip siekė paveikti pareigūnę. Buvo siūlomas ir automobilis. Tai byla, kuri baigėsi sėkmingai teisme. Buvo bandoma papirkti tyrėją dėl tam tikrų veiksmų dokumentų klastojimo byloje ir siūlomas kyšis buvo butas viename iš miestų, BMW automobilis ir kelionė į Turkiją.
– Nesusigundė?
– Faktas, kad ne, dėl ko ir džiugu. Žmonės tikrai jau mato ir supranta, kad su policija geriau tartis teisėtomis priemonėmis, negu nelegaliai, neoficialiai.
