Už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko pateiktą projektą balsavo 29 parlamentarai, 29 buvo prieš ir 16 balsuodami susilaikė. Seimo nariai net nesutiko projekto grąžinti tobulinti, jis atmestas visiškai.
A.Anušauskas siūlė pataisyti Advokatūros įstatymą, kad prieš advokatus būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu turima duomenų, kad „advokatas rengia, daro ar padarė nusikaltimą arba advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką“.
„Šiuo metu teisinis reglamentavimas leidžia vykdyti šią (operatyvinę – BNS) veiklą, kai advokatas jau yra įtariamasis ar kaltinamasis. Atlikti šių veiksmų (operatyvinių – BNS) atliekant operatyvinį tyrimą pagal dabartinius įstatymus negalima, nors ir turima kokios nors preliminarios informacijos apie advokato rengiamą, daromą, padarytą nusikaltimą. Tokio imuniteto neturi nei teisėjai, nei notarai, nei Seimo nariai, išskyrus prezidentą. Galima net pasakyti, kad šia apimtimi teisinis reguliavimas advokatus sulygina su prezidentu“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo NSGK pirmininkas.
Jis atmetė advokatų viešai išsakytus nuogąstavimus, kad projektas pažeistų jų ginamųjų teises. „Vykdytinas operatyvinis tyrimas nebūtų susijęs su ginamojo, bet su paties advokato rengiamais, daromais ar padarytais nusikaltimais, – pabrėžė A.Anušauskas. – (...) Projektas jokių būdu neapriboja konstitucinės asmens teisės į gynybą, teisės turėti advokatą ar teisės į sąžiningą baudžiamąjį tyrimą.“
Projektą kritikavęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kliento advokatui suteiktą informaciją prilygino kunigo per išpažintį sužinotai informacijai.
Kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas nuogąstavo, kad advokato kabinete įrengę klausymosi įrangą, pareigūnai sužinos informaciją, kurią galės panaudoti ir prieš advokatą, ir prieš jo klientą.