-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2013 10 02

Parlamentarų sprendimas nepritarti prokuratūros veiklos ataskaitai – antikonstitucinis?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja, ar Seimo statute buvo galima nustatyti normą, kad Seimas spręstų – pritarti ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją“, – teigia jis.
Lietuvos Konstitucija
Lietuvos Konstitucija / BFL/Andriaus Ufarto nuotr.

Seimas yra priėmęs statuto pataisas, kuriose teigiama, kad, jei nepritariama Generalinės prokuratūros ataskaitai, tai tiesia kelią vadovo atleidimui. Tačiau, kai kurių konstitucionalistų manymu, šios Seimo statuto pataisos pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principą.

„Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Valdžių padalijimo principo esmė yra ta, kad, jei pagal Konstituciją kokie nors įgaliojimai skirti prezidentui, niekas negali įsiterpti į tų įgaliojimų įgyvendinimą“, – aiškina V.Sinkevičius.

Anot jo, pagal Konstituciją Generalinė prokuratūra yra nepriklausoma ir niekas negali daryti įtakos jos veiklai. Todėl profesorius neigia kalbas apie šios institucijos atskaitomybę Seimui.

„Nuskambėjo, kad prokuratūra yra atskaitinga Seimui ir t.t. Deja, Konstitucijoje nustatyta visiškai kitaip. Prokuratūra nėra atskaitinga Seimui, nėra pavaldi Seimui, [jam nėra pavaldus] nei generalinis prokuroras, nei joks kitas prokuroras“, – tvirtina V.Sinkevičius.

Valdžių padalijimo principo esmė yra ta, kad, jei pagal Konstituciją kokie nors įgaliojimai skirti prezidentui, niekas negali įsiterpti į tų įgaliojimų įgyvendinimą.

Gali apsispręsti tik prezidentė

Profesorius abejoja, ar buvo galima nustatyti normą, kad Seimas sprendžia, ar pritarti nepriklausomos institucijos – Generalinės prokuratūros – veiklos ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją, nes Seimas, mano galva, neturi tokių įgaliojimų – spręsti, ar pritarti prokuratūros ataskaitai“, – sako V.Sinkevičius.

Seimas, teisės specialisto teigimu, gali nebent išklausyti informaciją apie Generalinės prokuratūros veiklą ir priimti rezoliuciją, kurioje išreikštų savo požiūri į tam tikrus reiškinius.

„Bet prokurorai, vykdydami savo funkcijas, yra absoliučiai nepriklausomi. Ir nereikia suprasti, kad jie nepriklausomi tik nagrinėdami konkrečias bylas. Šiuo atveju Seimas perima įgaliojimus arba nori įgyti įgaliojimus, kurie, pagal Konstituciją, jam nepriklauso“, – įsitikinęs V. Sinkevičius. 

Generalinį prokurorą pagal Konstituciją skiria prezidentas. Todėl būtent prezidentė, V.Sinkevičiaus manymu, turi vertinti ir stebėti, ar generalinis prokuroras tinkamai vykdo savo funkcijas.

„Aš noriu pasakyti, ką bepriimtų dabar Seimas – [...] ar jis priimtų nutarimą siūlyti prezidentui atleisti generalinį prokurorą iš pareigų – jokių teisinių pasekmių [...] šitie Seimo sprendimai prezidentui nesukelia“, – pabrėžia V. Sinkevičius.

Jo nuomone, tik pats prezidentas gali savarankiškai apsispręsti, ar teikti Seimui siūlymą ir klausti jo pritarimo dėl generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų, ar tokio siūlymo neteikti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius