Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, įsibėgėjant vasarai ir prasidedant moksleivių atostogoms, pats laikas daugiau sužinoti apie artimiausią mums – Baltijos jūrą. Moksleiviai, pasiskirstę komandomis, su kompasu ir žemėlapiu ieškos atsakymų į klausimus visose Jūrų muziejaus ekspozicijose. Ir ypač – šiandien Lietuvos gamtos fondo muziejuje atidaromoje parodoje „Atgal į ateitį“, lyginančioje tradicinius žvejybos būdus su agresyvia pramonine žūkle. Kompasas šiuo atveju leidžia moksleiviams susipažinti su orientavimosi ne tik sausumoje, bet ir jūroje galimybėmis. Kartu – tai simbolis, muziejaus ekspozicijose jungiantis laivybos istorijos ir gamtos temas.
Mokslinis-pažintinis renginys yra organizuojamas pasitelkiant žaidimą, įtraukiant pačius moksleivius į aktyvų informacijos paieškos procesą. Taip siekiama paskatinti pačius moksleivius atskleisti savo išmanumą, gebėjimą greitai ir teisingai rasti atsakymus, orientaciją, lyderystę ir aktyvumą.
Pasak muziejaus atstovų, klausimai tikrai išmoningi. Ar dažnas žino, kad Baltijoje gyvena žuvis, siurbtuku prisitvirtinanti prie kieto paviršiaus? Dar įdomiau – dauginimosi laikotarpiu šios žuvys tampa spalvotomis: patinėliai – raudoni, o patelės – žalios. Atsakymą rasti ir pamatyti šią keistuolę galima tik muziejaus ekspozicijoje. Tai – ciegorius. Arba: nuo kokios detalės prasideda laivo statyba. Jūrininkai žino, o ne jūrininkai gali rasti atsakymą muziejaus laivybos istorijos ekspozicijoje. Nuo – kilio, dugno išilginės sijos.
Komanda, suradusi daugiausiai tikslių atsakymų, bus apdovanota ypatingu prizu – išplaukimu į Kuršių marias plaukiojančių muziejaus eksponatu – kurėnu.
Tarptautinė pasaulinio Vandenyno dienos pasaulyje pažymima nuo 1992 metų. Jūrų muziejus pirmasis Lietuvoje pradėjo minėti ją 2003 metais, taip prisijungdamas prie pasaulinio Vandenyno tinklo. Šis projektas, kurio tikslas – skleisti ekologines idėjas, vienija skirtingų valstybių akvariumus, zoologijos sodus, muziejus, įvairias gamtosaugos organizacijas.
