„Veikos yra perkvalifikuotos pagal 100-ąjį straipsnį“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas.
Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato, kad tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį, pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus, neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas (...) baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius BNS sakė, kad teismas nutartį priims šią savaitę, galbūt ketvirtadienį
Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuratūros pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso – šalims nedalyvaujant. Apie teismo nutartį bus pranešta prokuratūrai ir visuomenei.
Pasak R.Petrausko, ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus prašymą, vėl bus kreiptasi dėl kardomojo suėmimo ir bus prašoma išduoti naują Europos arešto orderį.
Vėliau bus kreipiamasi į Rusijos kompetentingas institucijas, kad įtariamieji Rusijos piliečiai būtų informuoti apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus.
„Byla praktiškai teismui paruošta – bus teismas už akių“, – BNS teigė R.Petrauskas.
Jis pabrėžė, kad artėjant Medininkų žudynių 20-sioms metinėms „procesas byloje yra labai stipriai pajudėjęs teisingumo triumfavimo link“.
Pasak R.Petrausko, kadangi įtariamieji yra užsienio šalies piliečiai, turi būti išlaikytos tam tikros procedūros, todėl liepos 20 dieną kreiptasi į teismą dėl jų pripažinimo įtariamaisiais pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnį. Iki to trys omonininkai buvo kaltinami tyčiniu Lietuvos pareigūnų nužudymu vykdant tarnybines pareigas.
Tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON pareigūnus Rusija atsisako išduoti.
Liepos 31-ąją sueis 20 metų, kai Rygos omonininkai Medininkų pasienyje nužudė septynis Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji galėjo išvengti bausmės. Tačiau dabar taip nenutiks – nusikaltimams žmoniškumui senaties terminas negalioja.
Pernai Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios sudaro galimybę prokurorams atlikti tyrimą „už akių“. Pagal pataisas, jeigu įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir gyvena ne Lietuvos teritorijoje, prokuroras turės siųsti įtarimą, pranešimą arba kaltinamojo akto nuorašą dėl nusikaltimo užsienio valstybėje numatytai centrinei teisėsaugos įstaigai. Tuomet jau šios atstovų uždavinys bus dokumentus įteikti įtariamajam ar kaltinamajam.
Ši tvarka galioja tik tiriant tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus – tai yra nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, prekybą žmonėmis, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, teroro aktą, orlaivio užgrobimą, žmogaus pagrobimą įkaitu, neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Dokumente taip pat numatyta galimybė, kad įtariamasis tokiose bylose gali būti neapklaustas, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas mūsų šaliai.
Generalinė prokuratūra taip pat sieka, kad vienintelis Medininkų byloje nuteistas omonininkas Konstantinas Michailovas (Nikulinas) būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui.
Prokurorai Apeliaciniam teismui neginčija paskirtos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – jie nori, kad K.Michailovo veiksmai būtų traktuojami ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis – pagal Baudžiamojo kodekso XV skyrių „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“.
Gegužės 11 dienos paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas.
