Eilės prie specialistų, išduodančių pastatų energetinio naudingumo sertifikatus, kabinetų neišsirikiavo, nors nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pataisos, reikalaujančios visiems, sudarantiems nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ar nuomos sutartis, turėti tokius sertifikatus.
LŽ duomenimis, norintys parduoti ar išnuomoti savo būstą gyventojai neskuba įsigyti šių sertifikatų, o painų įstatymo reikalavimą interpretuoja skirtingai. Dauguma žmonių mano, kad sertifikatas nėra būtinas, jei jo neprašo pirkėjas ar nuomotojas.
Užkrovė papildomų išlaidų
NT pardavėjai tikina, jog kol kas tiesiog nespėjo įsigyti sertifikatų. Žmonės, norintys parduoti būstą, delsia, nes nenori turėti papildomų išlaidų ir rūpesčių. Valstybės užkrautas energetinio naudingumo vertinimas turto savininkams kainuotų apie 1000 litų.
Sertifikatų neskuba įsigyti ir savarankiškai, be tarpininkų būstus parduodantys gyventojai. LŽ kalbinti pašnekovai tvirtino, kad pirmiausia nori sulaukti pirkėjo. Jų nuomone, parduodant NT nebūtina pateikti energetinio naudingumo sertifikato, nebent to reikalauja pirkėjas. Būsto pardavėjai užtikrino, kad sumokėtų už jį iš savo kišenės.
„Naujas reikalavimas įsigyti energetinio naudingumo sertifikatą neturės jokio poveikio ir taip sustojusiai NT pardavimo bei nuomos rinkai, išskyrus tai, jog pats pardavimo procesas šiek tiek pailgės“, – sakė UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. Jis LŽ teigė, kad norint parduoti NT reikia atlikti daug pasirengimo veiksmų, o šio sertifikato įsigijimas pardavėjui – tik dar vienas vizitas pas specialistus.
„Nemanau, jog tai labai komplikuos sandorius. Šiandien NT pardavėjai jau įsigyja energetinio naudingumo sertifikatus. Be to, žmonės, kurie pardavimo sandorius buvo pradėję praėjusiais metais, tikrai žinojo apie šį reikalavimą ir tuo rūpinosi. Kitaip notarai, neturėdami minėtų sertifikatų, negali patvirtinti sandorio“, – aiškino „Ober-Haus“ atstovas.
Kainos nevienodos
R.Pleteris negalėjo tiksliai pasakyti, kam ir kodėl naudingi šie sertifikatai. Jo nuomone, pirkėjui gal ir pravartu žinoti, kokį objektą jis įsigyja. Tačiau gyventojai, kaip pripažino pašnekovas, ir anksčiau domėdavosi, ką perka, o būsto energetinį naudingumą pirmiausia atspindėdavo mokesčių už šildymą dydis. „Skirtumas tas, kad dabar visi duomenys bus surašyti ant popieriaus, ir tai – dokumentas, o sąskaitos už šildymą nėra dokumentas“, – samprotavo jis. R.Pleteris mano, jog šių sertifikatų kainos mažės, nes laikui bėgant atsiras daugiau tokių paslaugų tiekėjų.
Eilės prie specialistų, išduodančių pastatų energetinio naudingumo sertifikatus, kabinetų neišsirikiavo, nors nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pataisos, reikalaujančios visiems, sudarantiems nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ar nuomos sutartis, turėti tokius sertifikatus.
Faktai
Dabar sertifikatus išduodančios įmonės nustačiusios skirtingas jų kainas. Tai priklauso nuo regiono ir NT paskirties. Viena tokių įmonių savo internetinėje svetainėje nurodo, kad individualaus namo iki 200 kvadratinių metrų energetinio naudingumo sertifikato išdavimo kaina – 290 litų. Jei pastato plotas didesnis, dokumentas jau brangesnis – 340 litų. Sublokuoto individualaus namo ar buto iki 100 kvadratinių metrų sertifikavimas kainuoja 185 litus, o esant didesniam plotui – apie 100 litų daugiau.
Sertifikatų išdavimo kaina skiriasi pagal regionus. Panevėžyje objekto apžiūra ir sudėtingumo įvertinimas įkainoti 30 litų, Kaune – 35, Vilniuje – 40, kitoje vietovėje – 30 litų. Važiuojant iš Panevėžio papildomai tektų mokėti po 60 centų už kiekvieną kilometrą.
Kita bendrovė skelbiasi, kad 3 kambarių butą, esantį Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone, įvertintų maždaug už 350 litų, o sertifikatą išduotų per 15 dienų. Tie, kurie norėtų gauti jį per kelias dienas, turėtų mokėti maždaug dvigubai daugiau.
Valdininkai persistengė kopijuodami
Notarai susirūpinę dėl šiemet įsigaliojusių įstatymo nuostatų, nes jos sąstingio apimtoje nekilnojamojo turto rinkoje sukels tik papildomų rūpesčių ir išlaidų parduodant ar nuomojant pastatus. Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme reikalavimas išdėstytas painiai: vienos nuostatos reglamentuoja pareigą pateikti pastato energetinio naudingumo sertifikatą, kitos – teisę reikalauti tokio dokumento.
Rūmai rekomenduoja notarams tvirtinant sutartis informuoti pirkėją ar nuomininką, kad jis turi teisę prašyti pateikti galiojantį sertifikatą, ir tvirtinamoje sutartyje pažymėti, jog Statybos įstatymo nuostatos šalims išaiškintos. Jei pirkėjas ar nuomininkas nepageidauja gauti pastato energetinio naudingumo sertifikato, sutartyje turėtų būti pažymėta, kad jis dėl pastato kokybės pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, šiais metais įsigaliojusi įstatymo nuostata dėl sertifikavimo paremta ES direktyva, tačiau pataisos rengėjai akivaizdžiai persistengė – labai stropiai, tiesiog paraidžiui perkėlė europinius normatyvus į nacionalinę teisę.
„Statybos įstatymo formuluotė dėl pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo yra neaiški ir neproporcinga ES direktyvos numatytiems tikslams pasiekti. Tai akivaizdus pavyzdys, kai ES teisė perkeliama į nacionalinę, neatsižvelgiant ir nenustatant mūsų gyvenimo sąlygoms optimaliausio varianto. Inicijuosime šio teisės akto pakeitimus. Būtina atskirti patį sertifikavimą nuo kitų santykių, tarp jų – pirkimo, pardavimo ar nuomos“, – pabrėžė ministras R.Šimašius.
