Kaip rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai, valstybiniuose universitetuose į atskiras programas bus galima priimti ne daugiau kaip 110 proc., palyginti su 2008 m. studentų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas planu, į meno studijų srities studijų programas – ne daugiau kaip 90 proc.
Valstybinėse kolegijose – ne daugiau kaip 120 proc., palyginti su 2008 m. studentų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas planu, į meno studijų srities studijų programas – ne daugiau kaip 110 proc.
Į nevalstybinius universitetus ir kolegijas bus galima priimti ne daugiau kaip 20 proc. 2008 metais priimtų studentų skaičiaus.
Taip pat nustatyta, koks turi būti minimalus studentų skaičius atskirose studijų programose pagal studijų kryptis (studijų programų grupes). Jis svyruoja universitetuose nuo 12 iki 3 atitinkamose studijų srityse ir nuo 8 iki 5 – kolegijose.
Kiek priimti studentų į nuolatinę ir ištęstinę studijų formą, planuoja pačios aukštosios mokyklos.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pirmakursiai, vietoj iki šiol buvusių dieninių, neakivaizdinių ir vakarinių studijų, galės rinktis nuolatinę ar ištęstinę studijų formą. Studentai, įstojusieji iki 2009 m. galės baigti studijas pagal jų pasirinktą formą. Ištęstinė ir nuolatinė studijų forma skirsis studijų intensyvumu. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau. Ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai.
