Taip parlamento vadovė atsiliepė apie svarstomą įstatymo projektą, kuris vardus ir pavardes dokumentuose nelietuviškais rašmenimis leistų užrašyti ne pagrindiniame paso puslapyje, o tik kitų įrašų skyriuje.
Konservatorė I.Degutienė sakė mananti, kad jos partijos lyderio premjero Andriaus Kubiliaus siūlytas variantas leisti ir pagrindiniuose įrašuose pavardes rašyti ne vien lietuviškai, o lotyniško pagrindo rašmenimis, prieštarautų Lietuvos Konstitucijai.
Paklausta, kodėl Lietuvoje nesivadovaujama pariteto principu, nes Lenkijoje lietuviškas pavardes rašyti galima su visais diakritiniais ženklais, Irena Degutienė atsakė, jog dviejų valstybių konstitucijos skirtingos.„Klausimas yra baigiamas spręsti ir, man atrodo, atrastas variantas, kuris bus lygiai toks, kaip ir mūsų kaimynai latviai yra priėmę tokį įstatymą. Tai yra, pirmajame paso puslapyje bus rašoma lietuviškai, o antrame lape bus rašoma lotyniškais rašmenimis“, – penktadienį Lenkijos pasienyje lankydama lietuvių tautinę mažumą žurnalistams sakė I.Degutienė.
„Ir iš tikrųjų šiandien Latvijoje gyvenantys lenkai yra patenkinti tokiu sprendimo būdu. Manau, kad ir Lietuvoje nebus jokių pretenzijų. Taip pirmiausia mes nepažeisime Lietuvos Respublikos Konstitucijos“, – aiškino parlamento vadovė.
Pasak jos, pabrėžiamas yra tik lenkiškų pavardžių rašymas, nors svarbu spręsti ir už užsieniečių ištekėjusių Lietuvos piliečių pavardžių rašybos klausimą.
Paklausta, kodėl Lietuvoje nesivadovaujama pariteto principu, nes Lenkijoje lietuviškas pavardes rašyti galima su visais diakritiniais ženklais, ji atsakė, jog dviejų valstybių konstitucijos skirtingos.
„Seime buvo teikiamas ir toks variantas, tačiau yra skirtingos vienos ir kitos valstybės priimtos Konstitucijos, ir tai yra pati didžiausia problema. Reikia arba keisti Konstituciją, arba ieškoti kompromisinio varianto. Aš manau, šiuo metu buvo ieškomas kompromisinis variantas“, – tvirtino Seimo vadovė.
Šią problema ji prilygino dvigubos pilietybės problemai.
„Konstitucijoje yra labai aiškiai apibrėžta, kad žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau Pilietybės įstatyme mes bandome ieškoti išimčių ar daryti išimtis. Rengiamas 7-as ar kelintas įstatymo variantas, bet niekas neduoda garantijos, kad Konstitucinis Teismas nepasakys, jog tas įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir reikės iš naujo keisti. Mes galvojame, ar ir šiuo atveju nereikia keisti Konstitucijos“, – dėstė I.Degutienė.
