Jo laukia riebi išeitinė kompensacija, nors politikas postą palieka savo noru, pabūgęs, kad pasikeitus valdžiai gali netekti kėdės.
Norėjo dar daugiau
Į Seimą išrinktas E.Gentvilas ilgai dvejojo – atsižvelgti į 24243 rinkėjų pareikštą paramą ar likti Klaipėdos uosto direkcijos, kuriai vadovavo daugiau nei trejus metus, vadovu?
Seimo nario alga siekia 6910 Lt. Jei jis yra Seimo pirmininkas, vicepirmininkas, opozicijos lyderis, vadovauja komitetui, komisijai ar frakcijai, gauna daugiau. Dar po 2000 Lt skiriama parlamentinei veiklai – transportui, kanceliarinėms išlaidoms. Algos buvo sumažintos sunkmečiu, o jei iki metų pabaigos nebus nuspręsta kitaip, nuo sausio 1 d. atlyginimai turėtų ūgtelėti iki 8770 Lt.
Galiausiai jis nusprendė eiti į Seimą, mat pabūgo, kad nauja valdžia nepaliks jo pareigose: „Nematau perspektyvos dirbti ir susikalbėti uoste. Gal niekas su manimi net nekalbėtų. Uosto direktorius gali būti atleistas motyvuotu sprendimu. Kas iš to, kad sakysiu, jog labai noriu čia dirbti – gal jie to nenorėtų.“
E.Gentvilas, partijos kolegos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio prašydamas atleisti iš pareigų nuo lapkričio 15 dienos, pareikalavo skirti ir 5 atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją – apie 50 tūkst. Lt. Mat darbe siekė rezultato, o ne materialinės naudos.
Ministras skyrė tik 3 mėnesių algos dydžio išeitinę kompensaciją, kurią turės sumokėti uosto direkcija. Tai – daugiau nei 30 tūkst. Lt, nes pastarųjų trijų mėnesių E.Gentvilo algos vidurkis buvo 12,333 tūkst. Lt.
Vyriausybės nutarime nurodyta, kad maksimaliai tokio dydžio išeitinė kompensacija priklauso valstybės įmonių vadovams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Būtent šalių susitarimą kaip išėjimo motyvą prašyme nurodė E.Gentvilas, nors darbą Seime pasirinko pats.
„Turiu teisę prašyti“
„Darbo kodeksas numato tris galimybes atsisveikinti su darbuotoju: išmesti jį iš darbo, darbdaviui įvykdyti reorganizaciją (tuomet išeitinė kompensacija priklauso nuo išdirbto laiko) arba šalių susitarimu. Kokią išeitinę kompensaciją sutaria, tokią sutaria, – savaitraščiui „15min“ aiškino E.Gentvilas. – Darbdavys manęs neišmeta, nevyksta reorganizacija, taigi lieka trečias variantas, kai išeitinės kompensacijos galima prašyti nuo 0 litų iki begalybės.“
Jau buvęs uosto vadovas teigė turėjęs laisvas rankas paprašyti 5 atlyginimų dydžio kompensacijos. Paklaustas, kodėl apskritai jos prašė – juk išeina ne į gatvę, o į kitą gerai apmokamą darbą, pašnekovas pacitavo minėtą Vyriausybės nutarimą, kad valstybės įmonių vadovams išmokama ne daugiau kaip trijų atlyginimų dydžio kompensacija.
„Kodėl esu toks įžūlus ir godus? Nebuvau gavęs premijų ir turiu teisę prašyti. Dabar turiu teisintis, kad paprašiau penkių atlyginimų dydžio ar kad apskritai paprašiau? Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Ministras įvertino gerą darbą
Susisiekimo ministras E.Masiulis savaitraščiui „15min“ teigė, jog E.Gentvilo atveju tęsė iki šiol taikytą praktiką, kai valstybės įmonių ar valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovai atleidžiami šalių susitarimu su 3 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija.
Eugenijus Gentvilas: „Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė.“
„Dirbdamas uoste jis nuveikė nemažai darbų: skaidrino viešųjų pirkimų sistemą, atskleidė grobstymo atvejus“, – kalbėjo E.Masiulis.
Į repliką, kad gali būti sunku suprasti, kodėl išeitinę kompensaciją gauna savo noru ir ne į gatvę, o į kitas svarbias pareigas išeinantis žmogus, juolab tos pačios partijos narys, ministras atsakė E.Gentvilo neišskyręs iš kitų. Tačiau E.Masiulis pripažino, kad įstatymuose esama nelogiškumo – tokios pat sąlygos numatytos ir į gatvę, ir į kitą darbą pereinančiam žmogui.
Didelės baimės akys
E.Gentvilas turėjo atsakymą į klausimą, kodėl skubėjo atsisakyti dabartinių pareigų, nors naujos Vyriausybės dar nėra, o ją formuojančios partijos neskelbia, kad jis nepageidautinas.
„Man atvirai niekas nesakė, bet persakė daug kas. Vadovaudamas uostui demaskavau ir teisėsaugai perdaviau įvairias schemas. Viskas sukasi aplink tuos žmones. Tikriausiai ta pati partija gaus Susisiekimo ministeriją.“
E.Gentvilas įsitikinęs, kad transporto sektoriaus vairą perimantys socialdemokratai pasinaudos tvarka, kuri leidžia pakeisti valstybinės įmonės valdybą ir vadovą. Tokia teise 2009-aisiais pasinaudojo Liberalų sąjūdis – tuomet socialdemokratą Sigitą Dobilinską, uosto generalinio direktoriaus kėdėje sėdėjusį beveik septynerius metus, pakeitė konkursą laimėjęs E.Gentvilas. Beje, S.Dobilinskas buvo atleistas šalių susitarimu su 3 atlyginimų dydžio išeitine kompensacija.
Neoficialiai kalbama, kad uostui tikriausiai vėl vadovaus socialdemokratų atstovas – buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius.
Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, minimas kaip galimas kandidatas į susisiekimo ministrus, tikino, kad nei partijoje, nei frakcijoje apie postų dalybas ministerijoje ar pavaldžiose įmonėse nebūta kalbos.
„Man svarbiausia būtų užduočių vykdymas. Jei žmogus atlieka darbus, galėčiau dirbti su bet kuo, nesvarbu partinė spalva“, – tikino jis.
