Prieš savaitę Registrų centre oficialiai įregistruota nauja viešoji įstaiga – Kauno klinikinė ligoninė. Tačiau, pasak laikinai šiai ligoninei vadovaujančio mediko Kęstučio Mazurkevičiaus, kol kas oficialiai veiklą tęsia ir Kauno Raudonojo Kryžiaus bei Kauno 2-oji klinikinės ligoninės.
„Jų statusas dabar – „besibaigiančios ligoninės“. Kol jose oficialiai dirbs nors vienas žmogus, tol jos, kaip atskiri juridiniai vienetai, funkcionuos“, – sakė K.Mazurkevičius.
Pereiti nesutinka 124 darbuotojai
Paskutinius mėnesius skaičiuojančiose gydymo įstaigose iš viso dirba 2000 darbuotojų – gydytojų, kito medicinos personalo bei ūkio dalies darbuotojų.
1 mln. litų – paskaičiuota, kad tiek išeitinių pašalpų reikės sumokėti 124 abiejų ligoninių darbuotojams, kurie nepanoro pereiti dirbti į Kauno klinikinę ligoninę.
Pasak laikinojo naujos gydymo įstaigos vadovo, dauguma abiejų ligoninių darbuotojų jau sutiko pereiti dirbti į Kauno klinikinę ligoninę. Tačiau 124 tai padaryti atsisakė. Dėl jų atleidimo jau kilo nemažų klaustukų. „Kai kurie darbuotojai, sulaukę išeitinių kompensacijų, išeis į pensiją, kiti jau turi susiradę darbus užsienyje. Yra ir tokių, kurie dirbs Lietuvoje – darbo pasiūlymų jau turi, todėl galėtų išeiti kad ir rytoj. Bet jie nenori išeiti savo noru. Kadangi išdirbo ne vienerius metus, atleidimo atveju gaus maždaug 5 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją“, – sakė K.Mazurkevičius.
Įstatymai numato, kad sujungiant dvi viešąsias įstaigas, personalą privaloma apie tai įspėti prieš keturis mėnesius. Tiek laiko abiejų „besibaigiančių ligoninių“ darbuotojai eis savo pareigas kaip iki šiol. Atleisti žmonių abiejų šalių susitarimu neįmanoma dėl nepalankių įstatymų.
„Šis ligoninių sujungimas – analogų neturintis Lietuvoje. Kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją, prašydami patarti, kaip teisingai „perkelti“ žmones, kurie nesutinka savo noru pereiti dirbti į naują įstaigą. Ligonių kasos apie tai informuotos. Kol bus likviduotos ankstesnės ligoninės, visi atsiskaitymai už paslaugas eis per Kauno klinikinės ligoninės sąskaitą, kuri jau atidaryta. Iš jos pinigai pateks į kitų ligoninių sąskaitas“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.
Prognozuoja pacientų skaičiaus augimą
Praėję metai abiem į naują viešąją įstaigą sujungtoms ligoninėms buvo pelningi. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė metus užbaigė su 3,2 mln. litų pelnu, o Kauno 2-oji klinikinė ligoninė – su 1,6 mln. litų pelno.
„Stacionare 2010 metais turėjome maždaug 1000 pacientų daugiau nei 2009-aisiais. Apie 15 proc. augo ir kitų pas mus teikiamų paslaugų vartojimas. Tačiau taip ir turėjo nutikti, nes visą laiką buvo investuojama, kad paslaugos būtų ne tik kokybiškos, bet ir pacientams pasiekiamos“, – džiaugėsi Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės administratorius terapijai dr. Alfredas Bagdonas.
Ši gydymo įstaiga nuo seno žinoma dėl savo traumatologų ir jų atliekamų operacijų. Medikai užtikrino, jog tokių pacientų ateityje bus gydoma nemažiau. Ypač dėl to, jog į Kauno medikus neretai kreipiasi ne tik Kauno apskrities, bet ir Šiaulių, Klaipėdos regione gyvenantys ligoniai.
„2009 metais skyriuje užregistruota 152 tūkst. pacientų apsilankymų, 2010-aisiais – 174 tūkst. Per metus padarome apie 4 tūkst. sudėtingų traumatologinių operacijų, maždaug 3 tūkst. – smulkių. Pirmaujame Lietuvoje pagal klubo sąnarių planines operacijas – per metus jų padarome apie 600. Šie skaičiai – dar ne pabaiga. Jau pirmasis šių metų mėnuo rodo augimą, lyginant su pernai metų sausiu. Manau, kad mūsų ligoninė žmonėms patraukli dėl to, jog vienoje vietoje yra visas paslaugų kompleksas“, – sakė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas.
Medikai tikina, jog galutinai į vieną įstaigą susijungusiose ligoninėse liks visos teikiamos paslaugos. Tačiau naujosios ligoninės pavadinimas „Kauno klinikinė ligoninė“ greičiausiai bus pakeistas. Jį patvirtinti turės Kauno miesto savivaldybės taryba, kuri yra naujosios ligoninės steigėja.
