Anot bendrovės Asmens žalų skyriaus vadovo Jono Stasino, į žalų centrą kreipėsi keturių sužalotų vaikų tėvai, kurie pranešė apie akcijos metu nukentėjusius savo vaikus. Vis dėlto šis skaičius nėra itin gąsdinantis, todėl draudikai šių metų rugsėjį vadina vienu saugiausių per 14 metų, kai rengiama akcija „Apsaugok mane“.
„Pernai nukentėjusiųjų buvo 7, o 2010 metais – net 11. Akcijos metu būta ir itin tragiškų nelaimių, kai vaikai, bėgantys ar einantys per gatvę, buvo sužaloti mirtinai, todėl labai džiugu, kad dėl visų eismo dalyvių didesnio atsakingumo, dėl to, kad kreipiame vis daugiau dėmesio į po atostogų sugrįžtančius vaikus, nelaimių mažėja“, – sakė J.Stasinas.
Nukentėjo Kaune, Kybartuose, Šilutės rajone ir Alytuje
Šiemet visi akcijos metu nukentėję moksleiviai patyrė lengvesnius ar sudėtingesnius kojų kaulų lūžius, keliems prireikė operacijos. Kojų lūžius patyrė per pėsčiųjų perėjas ėję 16 metų mergaitė ir 15 metų berniukas. Po susidūrimo su transporto priemone smegenų sukrėtimas nustatytas 12 metų berniukui. Jauniausia nukentėjusioji – 9 metų moksleivė, kurią automobilis kliudė važiuojančią dviračiu. Visų jų tėvams arba globėjams išmokėta nuo kelių šimtų iki 3000 litų draudimo išmokų.
Visi Lietuvos moksleiviai rugsėjo mėnesį yra apdraudžiami nelaimingų atsitikimų draudimu. Nuostoliai atlyginami staiga ir netikėtai atsitikus nelaimei, nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl nelaimės, – sakė J.Stasinas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per visą akcijos „Apsaugok mane“ laikotarpį, eismo įvykiuose pirmąjį mokslo metų mėnesį iš viso yra nukentėję daugiau nei 60 pėsčiųjų moksleivių. Jų tėvams ar globėjams išmokėta daugiau nei 70 tūkstančių litų draudimo išmokų.
„Visi Lietuvos moksleiviai rugsėjo mėnesį yra apdraudžiami nelaimingų atsitikimų draudimu. Nuostoliai atlyginami staiga ir netikėtai atsitikus nelaimei, nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl nelaimės. Ne paslaptis, kad vaikai kartais neatsargiai ir patys elgiasi gatvėse, ir net gali būti kalti dėl įvykusios nelaimės, net ir tokiu atveju jie gaus draudimo išmoką“, – aiškina draudimo ekspertas.
Perėjose nesijaučia saugūs
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad pėstieji net ir žengdami pėsčiųjų perėja nesijaučia saugūs – tik 6 proc. šalies žmonių visada pasitiki, kad link perėjos artėjantys vairuotojai sustabdys automobilį. Vos kas 17-tas šalies gyventojas yra visada ramus, jog vairuotojas praleis pėsčiąjį. Drąsiau Lietuvoje per perėją žengia vyrai, dažniausiai tai 36-46 metų amžiaus eismo dalyviai.
Dešimtadalis gyventojų niekada nepasitiki vairuotojais. Niekada nepasitikėti jais labiausiai linkę nevedę šalies žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose bei turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dėl nelaimingų eismo įvykių 66 kartus iš 100 kalti būna vairuotojai, o pėstieji atsakingi už 10 jų. Žinoma, baimėms daug įtakos daro ir pačių pėsčiųjų nuostatos ar elgsena, taip pat pažįstamų ar artimųjų pasakojimai apie įvykusias nelaimes. Tai gyventojams primena, kad eidami per gatvę jie turi nuolat galvoti apie savo saugumą“, – tęsia J.Stasinas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per dešimtmetį užvažiavimo ant pėsčiųjų atvejų šalyje sumažėjo per pusę (51,4 proc.). Jei 2002 m. tokių įvykių šalyje buvo 2 166, tai pernai jų skaičius siekė 1 112. Apskritai 2012 m. dėl eismo įvykių kelyje buvo sužeisti 1 074 vairuotojai bei tiek pat pėsčiųjų, o kelyje pernai žuvo 103 vairuotojai bei 105 pėstieji.
